2024 m. gegužės 14 d. KTU veteranų klubas „Emeritus“ pakvietė į ANBO skrydžio 90-mečio
minėjimui skirtą konferenciją „Universiteto įnašas į Lietuvos aviacijos mokslą ir praktiką“.
1934 m. birželio 25 d. iš Kauno aerodromo pakilo trijų ANBO-IV lėktuvų eskadrilė skrydžiui aplink Europą. Lakūnai: pulkininkas inžinierius Antanas Gustaitis, kapitonas Jonas Liorentas, kapitonas Juozapas Namikas, leitenantas Romualdas Mečislovas Marcinkus, leitenantas Jonas Mikėnas ir mechanikas Kazys Rimkevičius labai sėkmingai ir nepaprastai tiksliai įveikė apie dešimt tūkstančių kilometrų ir aplankė Europos valstybių sostines maršrutu Kaunas–Stokholmas–Kopenhaga–Amsterdamas–Briuselis–Londonas–Paryžius–Roma–Viena–Praha–Budapeštas–Bukareštas–Kijevas–Maskva–Kaunas.
Šiuo skrydžiu buvo paminėtos ne tik pirmosios Dariaus ir Girėno skrydžio metinės, bet ir visam
pasauliui pademonstruotas Lietuvoje sukurtas, ištobulintas ir pagamintas lėktuvo modelis bei lakūnų
meistriškumas.
Konferencijos metu įžvalgomis dalinosi savo srities ekspertai, aptardami aviacijos istoriją,
dabartinius pasiekimus ir ateities perspektyvas.
KTU veteranų klubo „Emeritus“ narys profesorius Antanas Žiliukas pristatė pranešimą apie ANBO skrydį, išryškindamas šio istorinio įvykio svarbą ir pamokas, kurios tebėra aktualios ir šiandien.
Profesorius pasakojo, kaip pulkininkas Antanas Gustaitis ir jo lėktuvai prisidėjo prie Lietuvos aviacijos
pažangos.
UAB „Sportinė Aviacija ir Ko“ direktorius Vytautas Mačiulis pristatė aktualiausias lietuviškos aviacijos naujienas, inovacijas ir technologinius sprendimus, formuojančius šiandienos ir ateities aviaciją Lietuvoje, pabrėždamas vietinių gamintojų indėlį į globalią aviacijos rinką.
KTU Transporto inžinerijos katedros vedėjas docentas Rolandas Makaras pateikė išsamų aeronautikos krypties studijų ir mokslo pasiekimų vaizdą, studentų vykdomus projektus, prisidedančius prie aviacijos srities tobulinimo. Aviacijos inžinerijos studijų programa ne tik suteikia teorines žinias, bet ir skatina praktinius įgūdžius aktyviai dalyvaujant realiuose bei studentiškuose projektuose ir konkursuose. Jis pasidžiaugė, kad studentų darbai yra nuolatiniai Lietuvos susisiekimo ministerijos organizuojamo studentų baigiamųjų darbų transporto tematika konkurso laureatai. Studentai aktyviai dalyvauja atrankose stažuotėms NASA tyrimų centre ir jas laimi. Dalyvavimas konkursuose bei projektuose studentams suteikia realios darbo patirties bei galimybes būti pastebėtiems potencialių darbdavių. Baigę aviacijos inžinerijos studijų programą, absolventai gali tikėtis darbo galimybių tarptautinėse aviacijos kompanijose.
Lietuvos aviacijos muziejaus muziejininkas, Karo lakūnas, majoras Akrobatinio skraidymo sporto meistras Eugenijus Raubickas pristatė Antano Gustaičio projektuotus lėktuvus, jų konstrukcijų unikalumą.
KTU Transporto inžinerijos katedros asistentas Mindaugas Dagilis kalbėjo apie šiuolaikinius bepiločius orlaivius, jų technologijas ir vystymąsi bei reikšmę šiuolaikinėje aviacijoje. Jis pabrėžė, kad bepiločių orlaivių technologijos nuolat tobulėja, ir jų taikymo sritys plečiasi. Inovacijos dirbtinio intelekto, baterijų technologijų ir autonominių sistemų srityse atveria daug galimybių, leidžiančių bepiločiams orlaiviams atlikti sudėtingesnes ir pavojingesnes užduotis su didesniu efektyvumu ir mažesnėmis sąnaudomis. Ateityje jie taps neatsiejama daugelio pramonės šakų dalimi.
Vytauto Didžiojo karo muziejaus Karybos istorijos skyriaus muziejininkė Justina Nenortaitė
detaliai pristatė pulkininko Antano Gustaičio vadovaujamo skrydžio istorines detales, išryškindama
įdomiausius nutikimus kelionės metu.
KTU Transporto inžinerijos katedros docentas Arvydas Survila dalijosi didele inovatyvių raketinių-balistinių oro taikinių kūrimo patirtimi, ypatingą dėmesį skirdamas vykdytiems ir vykdomiems projektams, susijusiems su raketinės technikos kūrimu. Jis pristatė technologijas ir metodus, naudojamus kuriant modernias raketines sistemas, bendradarbiavimą su partneriais, studentų įtraukimą ir dalyvavimą įvairiose mokslinėse programose. Pristatyme buvo pabrėžta praktinių bandymų ir mokslinių tyrimų svarba, siekiant užtikrinti kuriamų sistemų patikimumą ir efektyvumą realiomis sąlygomis.
Konferencija suteikė puikią progą pabendrauti su aviacijos entuziastais ir ekspertais, užmegzti naujas pažintis ir praplėsti savo profesinį tinklą. Diskusijos ir pranešimai leido geriau suprasti aviacijos svarbą dabartinei visuomenei. Konferencijos dalyviai priėjo bendros išvados, kad atsirandančios naujos bepiločių orlaivių technologijos, didėjanti jų taikymo sritis, augantis keleivių ir krovinių srautas reikalauja daugiau kvalifikuotų specialistų aviacijos pramonėje – nuo inžinierių ir technologijų ekspertų iki pilotų ir priežiūros personalo.
