Padaliniai

Pateikiama trumpa informacija apie universiteto padalinius.

 

Iki 2013 m. fakultetų susijungimo

Statybos ir architektūros fakultetas

Pateikiama informacija apie Statybos ir architektūros fakulteto padalinius.

1922-02-16 Įkurta Statybos mechanikos katedra
1922-02-16 Įkurtos Statybos ir statybos medžiagų technologijos katedra
1922-02-16 Įkurta Architektūros katedra
1922-02-16 Įkurta Tiltų katedra
1940-08-15 Įkurta Braižomosios geometrijos ir grafinių darbų katedra
1945-01-01 Įkurta Grafinių darbų katedra
1945-01-01 Įkurta Architektūrinių konstrukcijų katedra
1949-04-01 Įkurta Architektūrinio projektavimo katedra
1950-12-15 Įkurta Inžinerinių konstrukcijų katedra
1950-12-15 Įkurta Architektūros pagrindų katedra
1956-07-19 Įkurta Statybinių medžiagų katedra
1961-09-01 Įkurta Gelžbetonio konstrukcijų katedra
1961-09-01 Įkurta Metalinių ir medinių konstrukcijų katedra
1962-08-01 Įkurta Pastatų konstrukcijų katedra
1970-05-27 Įkurta Statybinių konstrukcijų katedra
1971-02-01 Įkurtas Statybos ir santechnikos fakultetas

Statybinės mechanikos katedra

1930 m. pavadinta Statybinės statikos, o 1947 m. pervadinta Statybinės mechanikos katedra; 1974 m. sujungta su Statybinių konstrukcijų katedra.

Statybos ir statybos medžiagų technologijos katedra

Tų pačių metų kovo 24 d. sujungtos į vieną ir pavadintos Statybos ir statybinių medžiagų technologijos katedra; pastaroji 1930 m. buvo pervadinta Statybos katedra, 1941 m.-Trobesių konstrukcijų katedra. Po dar keletos reorganizacijų dabar vadinasi Statybos technologijų katedra.

Architektūros katedra

1995 m. pervadinta Architektūros ir kraštotvarkos katedra.

Tiltų katedra

Tiltų katedra įkurta įsteigus universitetą Kaune 1922 m. kovo  24 d., Technikos fakulteto statybos skyriuje.  Tai buvo pirmoji tokio profilio katedra Lietuvoje. Ši katedra pradėjo darbą 1923 m. sausio 18 d., kai jos organizatoriumi ir pirmuoju vedėju buvo patvirtintas inžinierius Silvestras Grinkevičius. Jis vadovavo katedrai iki Universiteto pertvarkos 1940 m.

Katedros darbo ir studijų programos pagrindu tapo inžinieriaus S. Grinkevičiaus ir P. Morkūno patirtis, sukaupta projektuojant, statant ir atstatant I-ojo Pasaulinio karo sugriautus tiltus carinėje Rusijoje.

Tiltų katedra veikė beveik visą tarpukario laikotarpį. 1940 m. ji buvo pervadinta  Tiltų ir geležinių konstrukcijų katedra, o 1941 m. rudenį – Tiltų ir konstrukcijų katedra. Smulkūs pavadinimų ir tematikos pokyčiai, daugiausia padiktuoti okupacinių valdžių, neįnešė esminių pokyčių į katedros darbą ir jos dėstytų disciplinų sąrašą. 1923–1940 m. katedros vedėju buvo Silvestras Grinkevičius, o 1940–1943 m. – Jonas Kuodis.

Tiltų katedra kuravo statybinio konstravimo disciplinas, skaitytas universitete Technikos fakulteto studentams ir bendro pobūdžio statybos kursą kitų specialybių Technikos fakulteto studentams. Katedros dėstytojai dėstė tokias svarbiausias  disciplinas: „Mediniai tiltai ir konstrukcijos“, „Geležiniai tiltai ir geležinės konstrukcijos“ (S. Grinkevičius),  „Gelžbetoniniai tiltai ir konstrukcijos“ (P. Morkūnas, o nuo 1937 m. – J. Kuodis).

Tiltų katedra tikslino pavadinimus,  kūrė lietuvišką terminologiją, rengė leidinius klausytojams ir dirbantiesiems. S. Grinkevičius parašė ir išspausdino mokymo priemones: „Mediniai tiltai“ (1929), „Pastatams skaičiuoti daviniai“ (1932). J. Gabrys išleido knygas „Medinių sijinių tiltų tipai“ (1923),  „Gelžbetoniai ir betoniniai tiltai“ (1931), „Betoninės ir gelžbetoninės trijų šarnyrų arkos“ (1937). P. Morkūnas, turintis didelę praktinę patirtį,  dėstė gelžbetonio ir gelžbetoninių tiltų dalykus.

Tarpukariu Universitetui trūko patalpų ir lėšų įrangai įsigyti, todėl katedra neturėjo laboratorijų, o  darbuotojai mažai  domėjosi moksliniais tyrimais.

Statybos skyriaus studentai nebuvo smulkiau profiliuojami, todėl išskirti Tiltų katedros parengtų inžinierių-statybininkų  skaičiaus nėra pagrindo.

Mokslinis darbas katedroje iki 1937 m. praktiškai nevyko, mokslo daktarų katedra nerengė. Tik 1937 m., grįžus iš Austrijos daktaro disertaciją apsigynusiam Jonui Kuodžiui, buvo imta plėtoti betono ir gelžbetonio tyrimus, jo pradėtus Vienoje, vadovaujant profesoriams R. Saligeriui ir F. Rinagliui.

1938 m. atliktų tyrimų pagrindu J. Kuodis paskelbė darbą „Gelžbetonio ir betono darbų kontrolė“. Vėliau J. Kuodis leidyklai įteikė darbus „Gelžbetonio konstrukcijų dimensionavimas ir projektavimas“ bei „ Masyvių tiltų techninės sąlygos ir kai kurie konstravimo pagrindai“, kurie dėl sunkių karo sąlygų nebuvo išleisti.  Tai buvo aukšto mokslinio lygio darbai, pokario metais suvaidinę lemiamą vaidmenį tolesniems plataus masto betono ir gelžbetonio tyrimams. Vėliau J.Kuodis savo mokslinius tyrimus apibendrino ir paskelbė JAV bei įvairiose Europos šalyse.

Tiltų katedros dėstytojai, ypač didelę inžinerinę patirtį turėję S. Grinkevičius ir P. Morkūnas, daug prisidėjo prie Lietuvos ūkio plėtros. S. Grinkevičius vadovavo statant 8 tiltus Telšių–Amalių geležinkelio ruože (1925), „Maisto“ fabriką ir kt. P. Morkūnas suprojektavo 19 gelžbetoninių tiltų ir atliko 16 kitų pastatų (jų tarpe keturių bažnyčių) gelžbetoninių konstrukcijų skaičiavimus.

Aktyviai vystant Lietuvos ūkį dalyvavo ir kiti katedros dėstytojai. Asistentas V. Klimavičius dirbo AB „Drobė“ fabriko statybos priežiūros inžinieriumi (1936–1940) antraeilėse pareigose ir  AB “Cementas“ fabriko vyr. inžinieriumi (1940). Asistentas A. Bistrickas suprojektavo ir statė gyvenamuosius namus, sakralinius statinius (Šv. Antano bažnyčią Kaune, Saleziečių aspirantų kolegijos namus Vytėtuose). Asistentas A. Rozenbliumas suprojektavo Kauno sporto halę (1939), Centrinio pašto gelžbetoninius perdengimus, gelžbetoninį tiltą per Nemuną (1937), Radviliškio stiklo fabriką (1937), tekstilės fabriką „Lima“ (1938), Panevėžio ir Kauno „Maisto“ fabrikų konstrukcijas. Universitete atliktų J. Kuodžio tyrimų duomenys buvo panaudoti statant tilto ties Ariogala gelžbetonines konstrukcijas.

Katedros personalo sąrašuose, be prof. Rozenbliumo (kuris aukštąją mokyklą baigė užsienyje), dirbo A. Bistrickas, J. Mikuckis, J. Kivilša, R. Pesys ir B. Ziberkas. Okupacijos metais kai kurie katedros darbuotojai patyrė persekiojimus (A.Bistrickas, J. Kuodis – sovietmečiu) ir net represijas (V. Klimavičius, R. Pesys).

Statybinės mechanikos katedra

1930 m. pavadinta Statybinės statikos, o 1947 m. pervadinta Statybinės mechanikos katedra; 1974 m. sujungta su Statybinių konstrukcijų katedra.

Statybos ir statybos medžiagų technologijos katedra

Tų pačių metų kovo 24 d. sujungtos į vieną ir pavadintos Statybos ir statybinių medžiagų technologijos katedra; pastaroji 1930 m. buvo pervadinta Statybos katedra, 1941 m.-Trobesių konstrukcijų katedra. Po dar keletos reorganizacijų dabar vadinasi Statybos technologijų katedra.

Architektūros katedra

1995 m. pervadinta Architektūros ir kraštotvarkos katedra.

Tiltų katedra

Tiltų katedra įkurta įsteigus universitetą Kaune 1922 m. kovo  24 d., Technikos fakulteto statybos skyriuje.  Tai buvo pirmoji tokio profilio katedra Lietuvoje. Ši katedra pradėjo darbą 1923 m. sausio 18 d., kai jos organizatoriumi ir pirmuoju vedėju buvo patvirtintas inžinierius Silvestras Grinkevičius. Jis vadovavo katedrai iki Universiteto pertvarkos 1940 m.

Katedros darbo ir studijų programos pagrindu tapo inžinieriaus S. Grinkevičiaus ir P. Morkūno patirtis, sukaupta projektuojant, statant ir atstatant I-ojo Pasaulinio karo sugriautus tiltus carinėje Rusijoje.

Tiltų katedra veikė beveik visą tarpukario laikotarpį. 1940 m. ji buvo pervadinta  Tiltų ir geležinių konstrukcijų katedra, o 1941 m. rudenį – Tiltų ir konstrukcijų katedra. Smulkūs pavadinimų ir tematikos pokyčiai, daugiausia padiktuoti okupacinių valdžių, neįnešė esminių pokyčių į katedros darbą ir jos dėstytų disciplinų sąrašą. 1923–1940 m. katedros vedėju buvo Silvestras Grinkevičius, o 1940–1943 m. – Jonas Kuodis.

Tiltų katedra kuravo statybinio konstravimo disciplinas, skaitytas universitete Technikos fakulteto studentams ir bendro pobūdžio statybos kursą kitų specialybių Technikos fakulteto studentams. Katedros dėstytojai dėstė tokias svarbiausias  disciplinas: „Mediniai tiltai ir konstrukcijos“, „Geležiniai tiltai ir geležinės konstrukcijos“ (S. Grinkevičius),  „Gelžbetoniniai tiltai ir konstrukcijos“ (P. Morkūnas, o nuo 1937 m. – J. Kuodis).

Tiltų katedra tikslino pavadinimus,  kūrė lietuvišką terminologiją, rengė leidinius klausytojams ir dirbantiesiems. S. Grinkevičius parašė ir išspausdino mokymo priemones: „Mediniai tiltai“ (1929), „Pastatams skaičiuoti daviniai“ (1932). J. Gabrys išleido knygas „Medinių sijinių tiltų tipai“ (1923),  „Gelžbetoniai ir betoniniai tiltai“ (1931), „Betoninės ir gelžbetoninės trijų šarnyrų arkos“ (1937). P. Morkūnas, turintis didelę praktinę patirtį,  dėstė gelžbetonio ir gelžbetoninių tiltų dalykus.

Tarpukariu Universitetui trūko patalpų ir lėšų įrangai įsigyti, todėl katedra neturėjo laboratorijų, o  darbuotojai mažai  domėjosi moksliniais tyrimais.

Statybos skyriaus studentai nebuvo smulkiau profiliuojami, todėl išskirti Tiltų katedros parengtų inžinierių-statybininkų  skaičiaus nėra pagrindo.

Mokslinis darbas katedroje iki 1937 m. praktiškai nevyko, mokslo daktarų katedra nerengė. Tik 1937 m., grįžus iš Austrijos daktaro disertaciją apsigynusiam Jonui Kuodžiui, buvo imta plėtoti betono ir gelžbetonio tyrimus, jo pradėtus Vienoje, vadovaujant profesoriams R. Saligeriui ir F. Rinagliui.

1938 m. atliktų tyrimų pagrindu J. Kuodis paskelbė darbą „Gelžbetonio ir betono darbų kontrolė“. Vėliau J. Kuodis leidyklai įteikė darbus „Gelžbetonio konstrukcijų dimensionavimas ir projektavimas“ bei „ Masyvių tiltų techninės sąlygos ir kai kurie konstravimo pagrindai“, kurie dėl sunkių karo sąlygų nebuvo išleisti.  Tai buvo aukšto mokslinio lygio darbai, pokario metais suvaidinę lemiamą vaidmenį tolesniems plataus masto betono ir gelžbetonio tyrimams. Vėliau J.Kuodis savo mokslinius tyrimus apibendrino ir paskelbė JAV bei įvairiose Europos šalyse.

Tiltų katedros dėstytojai, ypač didelę inžinerinę patirtį turėję S. Grinkevičius ir P. Morkūnas, daug prisidėjo prie Lietuvos ūkio plėtros. S. Grinkevičius vadovavo statant 8 tiltus Telšių–Amalių geležinkelio ruože (1925), „Maisto“ fabriką ir kt. P. Morkūnas suprojektavo 19 gelžbetoninių tiltų ir atliko 16 kitų pastatų (jų tarpe keturių bažnyčių) gelžbetoninių konstrukcijų skaičiavimus.

Aktyviai vystant Lietuvos ūkį dalyvavo ir kiti katedros dėstytojai. Asistentas V. Klimavičius dirbo AB „Drobė“ fabriko statybos priežiūros inžinieriumi (1936–1940) antraeilėse pareigose ir  AB “Cementas“ fabriko vyr. inžinieriumi (1940). Asistentas A. Bistrickas suprojektavo ir statė gyvenamuosius namus, sakralinius statinius (Šv. Antano bažnyčią Kaune, Saleziečių aspirantų kolegijos namus Vytėtuose). Asistentas A. Rozenbliumas suprojektavo Kauno sporto halę (1939), Centrinio pašto gelžbetoninius perdengimus, gelžbetoninį tiltą per Nemuną (1937), Radviliškio stiklo fabriką (1937), tekstilės fabriką „Lima“ (1938), Panevėžio ir Kauno „Maisto“ fabrikų konstrukcijas. Universitete atliktų J. Kuodžio tyrimų duomenys buvo panaudoti statant tilto ties Ariogala gelžbetonines konstrukcijas.

Katedros personalo sąrašuose, be prof. Rozenbliumo (kuris aukštąją mokyklą baigė užsienyje), dirbo A. Bistrickas, J. Mikuckis, J. Kivilša, R. Pesys ir B. Ziberkas. Okupacijos metais kai kurie katedros darbuotojai patyrė persekiojimus (A.Bistrickas, J. Kuodis – sovietmečiu) ir net represijas (V. Klimavičius, R. Pesys).

Fundamentaliųjų mokslų fakultetas

Fakultetas įkurtas 1993-09-01. Pateikiama informaciją apie šio fakulteto padalinius.

1922-03-24 Įkurta Fizikos katedra
1940-10-01 Įkurta Matematikos katedra
1962-09-01 Įkurta Taikomosios matematikos katedra

Fizikos katedra

Fizikos katedros kūrimosi pradžia sietina su 1920 m. Kaune atidarytais Aukštaisiais kursais. Jau 1921 m. šių kursų fizikos kabinetas, laboratorijos ir auditorija buvo įkurdinti A. Mickevičiaus g. 37 (dabar Pirmieji rūmai). 1922 m. kovo 24 d. Steigiamasis Seimas patvirtino LU statusą, kuriuo universiteto struktūroje juridiškai įtvirtino praktiškai jau veikusią Fizikos katedrą. 1931 m. fizikai iš Pirmųjų rūmų persikėlė į Aleksote universitetui specialiai pastatytą Fizikos ir chemijos institutą. 1940 m. pavasarį, kada rengti fizikus buvo pavesta naujai atkurtam Vilniaus universitetui, į Vilnių persikėlė 3 Fizikos katedros docentai ir 1 vyr. asistentas, Nors Kaune pasiliko katedros vedėjas prof. I. Končius, dr. K. Baršauska. techninis personalas, taip pat visa įranga, tačiau gerai pažemėjo katedros statusas – ji jau neberengė fizikų specialistų, o tapo bendramoksle. Tų metų vasarą, sovietinei kariuomenei užėmus beveik visas Aleksote esančias universiteto patalpas, fizikos laboratorijos buvo įrengtos buvusiame Ginklavimosi valdybos Tyrimų laboratorijos pastate (dabar Cheminės technologijos fakultetas), o paskaitas imta skaityti Medicinos fakulteto (A. Mickevičiaus g. 9) amfitetrinėje auditorijoje. 1947 m. fizikai vėl sugrįžo į Pirmuosius rūmus. 1950 m., sovietiniams okupantams likviduojant KVVD universitetą, katedros personalas (išskyrus du darbuotojus) su visa įranga atiteko Politechnikos institutui. Taigi, vykstant universiteto reorganizacijoms, Fizikos katedra kaip mokslinis padalinys išlikdavo, nors jos funkcijos iš dalies pakisdavo. Nuo 1969 m. katedra veikia naujai pastatytuose Elektronikos rūmuose.Fizikos katedrai vadovavo prof. V. Čepinskis (1922-1926), prof. K. Šliūpas (1926-1931), prof. I. Končius (1931-1940, 1941-1944), prof. K. Baršauskas (1940-1941, 1944-1964), doc. J. Trimonis (1964-1965), doc. V. Ilgūnas (1965-1971), doc. Č. Radvilavičius, (1971-1981), prof. L. Pranevičius, (1981-1992), prof. A. Grigonis (1992-2002), prof. J. Dudonis (2001-2011). Nuo 2011 m. katedrai vadovauja prof. G. Laukaitis. Nepriklausomoje Lietuvoje, universitete stingant kvalifikuoto mokslo personalo ir tinkamos įrangos, katedros dėstytojai buvo siunčiami stažuotis į žymiausius Europos universitetus, o laboratoriniams darbams ir demonstracijoms reikalingą aparatūrą tiekdavo užsienio, dažniausiai vokiečių, firmos. Sovietiniai okupantai dėstytojams įvedė griežtą politinę-ideologinę kontrolę, dešimtmečiams nutraukė mokslinius ryšius su užsienio universitetais, nutrūko laboratorijų aprūpinimas moderniomis mokslinėmis ir mokymo priemonėmis. Ši toliau intelektualinė ir materialinė izoliacija padarė žalą mokslo ir apskritai visuomenės raidai Lietuvoje. Tuomet katedra turėjo tenkintis išlikusia prieškarine ir katedros meistrų pagaminta aparatūra. Visgi, nors ir labai sunkiomis sąlygomis, K. Baršasko, V. Ilgūno, E. Jaronio iniciatyva buvo išplėtoti ultragarso tyrimai. Padėtis šiek tiek pagėrėjo septintame dešimtmetyje L. Pranevičiui išplėtus ūkiskaitinių darbų, ypač susietų su sovietinio karinio komplekso struktūromis, apimtis. Per jas kietųjų kūnų tyrimams buvo gauta kai kuri deficitinė aparatūra. Katedros statusas ir galimybės kardinaliai pasikeitė Lietuvai atkūrus nepriklausomybę. 1993 m. katedra buvo priskirta Fundamentaliųjų mokslų fakultetui, kurio įkūrimo vienas iniciatorių buvo prof. A. Grigonis. 1995 m. katedrai vėl atkurtos universitetinės fizikos pagrindinės (bakalauro) ir magistratūros studijos. Vėl atkurti moksliniai ryšiai su užsienio universitetais. Katedra kiekvienais metais prestižiniuose užsienio žurnaluose paskelbia 15-25 mokslo straipsnius. Prieškariu V. Čepinskio ir P. Brazdžiūno pradėtą fizikos vadovėlių rašymą, pokariu sėkmingai pratęsė K. Baršauskas, A. Puodžiukynas, A. Tamašauskas ir kiti. Lietuvoje katedros demonstrcinis kabinetas ir mokomosios laboratorijos buvo pranašesni už esančius kitose mokyklose. Tai nuopenas buvusių jų ilgamečių vadovų: A. Glodenio (1924-1957), J. Balčiūno (1946-2000), J. Talandžio (1950-1978) J. Štreimikio (1951-1988). Atkūrus nepriklausomybę, įrengta moderni prof. I. Končiaus Optikos ir atomo fizikos laboratorija ir kita moderni laboratorija, skirta  prof. K. Baršausko 100-osioms gimimo metinėms paminėti.

 

Matematikos katedra

Nuo 1962 m. Matematinės sistemotyros katedra.

Dizaino ir technologijų fakultetas

Pateikiama informacija apie Dizaino ir technologijų fakulteto padalinius.

 

1932-10-01 Įkurta Tekstilės technologijos katedra
1941-08-01 Įkurta Medžio technologijos katedra
1956-07-19 Įkurta Odos ir tekstilės gaminių technologijos katedra
1960-01-01 Įkurta Medienos mechaninės technologijos katedra
1966-09-01 Įkurta Lengvosios pramonės mašinų  katedra

Tekstilės technologijos katedra

Tekstilės mokslo Lietuvoje bei Tekstilės technologijos katedros priešistorės pradžia galima laikyti 1929 metus. Tais metais Kauno Vytauto Didžiojo universitete Technikos fakultete (dabar Kauno technologijos universitetas) buvo nuspręsta rengti tekstilės specialybės inžinierius, o nuo 1932 m. spalio 1 d. Juozas Indriūnas, grįžęs iš vienerių metų stažuotės Vokietijoje Drezdeno bei Štutgarto universitetuose, pradėjo skaityti verpimo ir audimo kursą pirmajai tekstilininkų grupei, kurią sudarė vos 3 studentai. Ši data laikoma tekstilės inžinerijos Lietuvoje pradžia. 1934 m. baigė studijas pirmasis tekstilės inžinierius Pranas Eidukevičius, kuris ilgiau kaip 50 metų sėkmingai dirbo įvairiose tekstilės įmonėse inžinieriumi bei vadovu.1936 m. Juozas Indriūnas apgynė pirmąją tekstilės srities mokslo daktaro disertaciją ir tais pačiais metais habilitacinį darbą. Tais metais Technikos fakulteto Mechaninės technologijos katedroje buvo įkurtas pirmasis tekstilės tyrimo padalinys – Pluošto technologijos laboratorija, kuri įsigijo gana pažangius tam laikotarpiui vokiškus tekstilės tyrimo prietaisus. 1939 m. prasidėjusi Technikos fakulteto reforma, išplečiant inžinerijos studijas, palietė ir tekstilininkus. 1940 m. pavasarį buvo priimtas nutarimas įkurti savarankišką Tekstilės technologijos katedrą. Pirmuoju katedros vedėju buvo paskirtas prof. Juozas Indriūnas. Tačiau dėl 1940 m. vasarą įvykusios Lietuvos okupacijos katedros veikla neprasidėjo. Vietoj to 1940 metų rudenį buvo suformuotas savarankiškas studijų padalinys  Pluošto technologijos studijų ciklas (tuometinis katedros atitikmuo),  kuriam vadovauti buvo paskirtas prof. J. Indriūnas. 1941 m. vasarą vokiečiams okupavus Lietuvą,  naujasis rektoratas pakartotinai priėmė sprendimą  (1941-08-01) „įkurti“ Tekstilės technologijos katedrą. Taigi, katedra buvo įkurta net tris kartus. Katedros pirmasis vadovas prof. J. Indriūnas katedros įkūrimo data laikė pirmąją datą, kuomet 1940 metų pavasarį rektoratas jam pavedė vadovauti naujai kuriamai katedrai. Gal dėl tokios komplikuotos katedros įkūrimo datos, kai sunku tiksliai įvardinti kada katedra buvo įkurta, o gal ir dėl kitų priežasčių, vyresnieji katedros darbuotojai labiau buvo linkę pabrėžti ir minėti ne katedros įkūrimo datą, bet pirmosios tekstilininkų grupės suformavimo ir pirmosios tekstilės technologijos paskaitos datą – 1932 m. spalio 1 d.

1944 m., vokiečių kariuomenei susprogdinus techniškųjų fakultetų pastatus, didelių nuostolių patyrė ir tuose pastatuose buvusi Tekstilės technologijos katedra, tačiau tai nesustabdė katedros vystymosi. 1947 m. plečiantis universitetui ir Technologijos fakultetui, Tekstilės technologijos katedra tapo naujai įkurto Mechanikos fakulteto padaliniu. 1962 m. reorganizavus Mechanikos fakultetą, katedra buvo priskirta naujai sukurtam Lengvosios pramonės fakultetui. Tais pačiais metais nuo Tekstilės technologijos katedros buvo atskirta Pluoštinių medžiagų katedra (vėliau pervadinta Tekstilės medžiagų katedra).  Visą šį laikotarpį abiejų katedrų pagrindinės patalpos buvo II bei V rūmų pastatuose (abiejose Donelaičio bei Gedimino gatvių sankryžos pusėse). Abiejų katedrų tiek mokslinė, tiek studijų veikla buvo glaudžiai  susijusios, todėl dažnai tekstilininkai neskirsto, kurios katedros veiklai ką priskirti. Tuo labiau, kad sunku būtų įvardinti, kokie atskirų darbuotojų nuopelnai priklauso kokiai katedrai, kadangi daug kas iš jų įvairiais laikotarpiais dirbo tiek vienoje, tiek kitoje katedroje. 1984 m. fakultetas buvo perkeltas į naujus rūmus, kuriuose veikė iki 2014 m. Vykdant Lengvosios pramonės fakulteto reformą, 1997 m. abi tekstilės katedros vėl susijungė į vieną Tekstilės technologijos katedrą. 2014 m. panaikinus Dizaino ir technologijų fakultetą, katedra buvo įjungta į naują Mechanikos inžinerijos ir dizaino fakulteto Medžiagų inžinerijos katedrą.

Tekstilės technologijos katedrai per visą jos daugiau kaip 70 metų veiklos laikotarpį vadovavo 5 vedėjai: prof. Juozas Indriūnas (1940–1962), prof. Algirdas Matukonis (1962–1988),  prof. Vytautas Milašius (1988–1993), prof. Ričardas Čiukas (1993–2007), prof. Rimvydas Milašius (2007–2013).  Pluoštinių medžiagų (Tekstilės medžiagų) katedrai vadovavo prof. Juozas Indriūnas (1962–1975), doc. Irena Radvilavičienė (1975–1985), doc. Giedra Daunorienė (1985–1991) ir prof. Arvydas Vitkauskas (1991–1998).

Katedros darbuotojai taip pat yra vadovavę ir Lengvosios pramonės, vėliau Dizaino ir technologijų fakultetui. Fakulteto dekanais yra buvę doc. Balys Martinėnas (1964–1968) ir prof. Sigitas Stanys (1996–2006). Prodekanų pareigas įvairiais laikotarpiais ėjo docentai Balys Martinėnas, Vladas Kolosauskas, Kazys Pietaris, Arūnas Jasikevičius, Vaida Jonaitienė bei profesoriai  Ričardas Čiukas ir Sigitas Stanys. Profesoriai Algirdas Matukonis, Vytautas Milašius bei Sigitas Stanys įvairiais laikotarpiais buvo fakulteto Tarybos pirmininkais.

Pedagoginė ir mokslinė veikla.

Iki karo pabaigos 1945 m. tekstilės studijas buvo baigę vos keli inžinieriai, tačiau jau nuo 1946 metų į tekstilės studijas buvo priimta atskira studentų grupė, kurią sudarė 25 pirmakursiai. Didžiausias studentų skaičius tekstilės specialybėse buvo 1970–1990 m., kuomet tekstilę studijavo iki 150 studentų kiekviename kurse. Tuo laikotarpiu abiejose katedrose buvo rengiami inžinieriai Estijos ir Latvijos tekstilės pramonei. Per visą katedros veiklos laikotarpį tekstilės studijas baigė beveik 3000 absolventų. Vykdant studijų reformą nuo 1991 m. buvo pradėti rengti mokslo magistrai, o nuo 1993 m. ir bakalaurai. Nuo 1948 metų katedroje veikia doktorantūros (anksčiau aspirantūros) studijos.

Pirmasis J. Indriūno doktorantas ir antrasis po savo vadovo, Lietuvoje apgynęs tekstilės srities daktaro disertaciją, o 1964 m. ir habilitacinį darbą buvo prof. Algirdas Matukonis, kuris ištisus penkis dešimtmečius aktyviai dirbo mokslinį darbą, tiriant cheminių bei heterogeninių tekstilės medžiagų relaksacines savybes, ir savo grupėje parengė net 41 mokslo daktarą. 1975 m. tekstilės srities habilituotu daktaru tapo ir dar vienas buvęs J. Indriūno doktorantas – prof. Vytautas Milašius, kuris Kauno technologijos universitete taip pat 50 metų dirbo tekstilės medžiagų relaksacinių savybių tyrimo bei audinių struktūros įvertinimo srityse. Per visą tą laikotarpį buvo apginta daugiau kaip 20 habilitacinių darbų (arba pereita habilitacijos procedūra), per 150 daktaro disertacijų, 16 mokslininkų tapo profesoriais.

Absoliuti dauguma Lietuvos tekstilės pramonės įmonių vadovų yra katedros absolventai. Katedros darbuotojai taip pat yra atstovavę Kauno technologijos universitetą Lietuvos aprangos ir tekstilės pramonės įmonių asociacijoje LATIA. Ilgą laiką asociacijos Prezidiumo nariu buvo prof. S. Stanys, o nuo 2012 metų LATIA Prezidiumo nariu išrinktas prof. R. Milašius.

Nuo 1998 metų katedra yra tarptautinės Europos Sąjungos universitetų, ruošiančių tekstilės specialistus, asociacijos AUTEX narė. Keturi katedros dėstytojai (prof. Arvydas Vitkauskas, prof. Sigitas Stanys, prof. Rimvydas Milašius bei doc. Daiva Mikučionienė) skaito (ar skaitė) paskaitas tarptautinės AUTEX magistrantūros E-TEAM studentams. Šią magistrantūrą yra baigę daugiau nei 10 katedros studentų.

Profesoriai V. Milašius, S. Stanys ir R. Milašius yra vieno iš žymiausių pasaulio tekstilės mokslinių žurnalų „Fibres & Textiles in Eastern Europe“ mokslinio ar redakcinio komiteto nariais. Prof. S. Stanys bei prof. R. Milašius taip pat yra ir kito žurnalo, įtraukto į ISI „Web of Science“ duomenų bazę „Autex Research Journal“ mokslinio komiteto nariais.

Katedros darbuotojų mokslinė veikla ne kartą buvo įvertinta valstybinėmis mokslo premijomis. Prof. A. Matukonis valstybine premija buvo įvertintas tris kartus (1966, 1979 ir 2001),  prof. V. Milašius du kartus (1966 ir 2001), o prof. Juozas Indriūnas ir doc. Petras Limanauskas (1966) bei prof. Ričardas Čiukas ir prof. Arvydas Vitkauskas (2001) po vieną kartą. Du katedros profesoriai A. Matukonis (1997) ir  V. Milašius (1999) Lietuvos Respublikos Prezidento buvo apdovanoti Gedimino ordinais. Jiems abiems taip pat yra suteikti Rygos technikos universiteto Garbės daktaro vardai.

 

Parengė  Rimvydas Milašius.

Literatūra:

  1. Indriūnas. Atsiminimai. – Kaunas: Technologija, 1996.
  2. Grivickas. Medžiagų mokslas Lietuvoje. –Kaunas: Technologija, 2011.

 

Medžio technologijos katedra

Medienos technologijos specialistų ren¬gimas pradėtas dar Lietuvos uniuversitete. Medžio technologijos laboratorija buvo viena iš keturių laboratorijų Technikos fakul-teto Mechanikos skyriaus Mechaninės technologijos katedroje, įkurtoje 1922 m. kovo 22 d. Tuometinėjė Lietuvoje sparčiai gausėjo malūnų, lentpiūvių, plytinių, tekstilės fabrikų ir kitų nedidelių įmonių. Joms reikėjo universalaus techninio išsilavinimo spacialistų, todėl 1922 m. sudaryti mokymo planai buvo vis keičiami, įtraukiant naujas disciplinas bei atsisakant kai kurių skaitytų kursų. Inžinierius mechanikas Antanas Gravrogkas pradėjęs dirbti Mechaninės technologijos katedroje 1923 m. vasario 1 d., dėstė metalų technologiją , o nuo 1925 m. ketvirto kurso studentams skaitė medžio techno¬logijos disciplinos paskaitas. Tai buvo aktyvus visuomenininkas bei rūpestingas dėstytojas, 1924–1926 m. studentams parašęs knygos „Metalų technologija“ tris dalis, 1925 m. „Lietuvos pramonė“, 1927 m. knygą „Medžio techno¬logijos kursas”, vadovavęs malūnų, lentpiūvių, faneros fabrikų ir kitiems diplominiams projektams. 1928 m. apgintas pirmasis diplomi¬nis projektas „Mišraus tipo 25000 m³ lentpjūvė Kaune prie Nemuno“. VDU Technikos fakultetas 1936–1939 m. parengė dar keturis medienos inžinierius mecha¬nikus. 1940 m. lapkričio 20 d. VDU Technologijos fakulteto taryba nutarė „įvesti į būsimą statuto projektą pataisą, t. y. vietoje vienos Mechaninės technolo¬gijos katedros įkurti tris naujas katedras: Metalų technologijos katedrą, Medžio ir grūdų technologijos katedrą ir Pluošto technologijos katedrą.“ 1941 m. rugpjūčio 1 d. įsteigtos trys katedros: Metalų technologijos katedra, Tekstilės technologijos katedra ir Medžio technologijos katedra, kurios vedėju patvirtintas doc. Antanas Gravrogkas. Šioje katedroje be vedėjo dar dirbo vyr. asistentas Antanas Juozapavičius ir 1942 m. įdarbinti laborantas Viktoras Naudžius, einantis techniko pareigas Vaclovas Kalnėnas ir du vyr. mechanikai Vladas Mikalauskas ir Jonas Baltušis. 1945 m. išėjo A. Gravrogko knyga „Reaktyvinių vandens turbinų analitinio skaičiavimo būdas“, spausdinta „Spindulio“ spaustuvėje. Medžio technologijos katedra panaikinta 1949 m. rugsėjo 1 d., o vietoj jos buvo įsteigta Maisto pramonės įrengimų katedra, kurios vedėju paskirtas doc. Antanas Gravrogkas. 1950–1957 m. medienos mechaninės technologijos specialybės inžinieriai Lietuvoje nebuvo rengiami.Parengė B. Papreckis

Literatūra: 1. Nuo Aukštųjų kursų Kaune iki Kauno technologijos universiteto 1920–1997. – Kaunas: Technologija, 1997.

2. KTU Medienos technologijos katedros istorija. – Kaunas: Technologija, 2013

 

Odos ir tekstilės gaminių technologijos katedra

1956-07-19 įkurta Cheminės technologijos fakultete, 1962-07-01 perkelta į Lengvosios pramonės fakultetą ir pavadinta Aprangos ir polimerinių gaminių technologijos katedra.

Medienos mechaninės technologijos katedra

1957 m. sutinkamai su SSSR Aukščiausiosios tarybos priimtu įstatymu dėl pramonės ir statybos valdymo patobulinimo Lietuvoje buvo įkurta liaudies ūkio taryba. Jos veikla išryškino tas Lietuvos pramonės ir ūkio sritis, kurioms reikalingi inžinieriai nebuvo rengiami. Todėl KPI taryba nutarė iš kitų specialybių du kursus baigusiųjų studentų suformuoti trūkstamų specialybių trečiąjį kursą. Taip 1957 m. rugsėjo 1 d. Mechanikos fakulteto III kurse įsteigta nauja medienos technologijos MMd-5 grupė kurią su­darė 28 studentai, o 1958 m. gegužės 16 d. Mechanikos fa­kulteto taryba nutarė įkurti  Medienos mechaninio apdirbimo kabinetą, ku­riam pavedė rūpintis medienos apdirbi­mo technologijos specialybės studentais.1960 m. sausio 1 d. Mechanikos fakultete atkuriama Medienos mecha­ninės technologijos katedra, kuri buvo panaikinta 1949 m.rugsėjo 1 d. Naujos katedros vedėju paskirtas doc. technikos m. kand. Česlovas Jakimavičius.

1962 m. rudens semestre be medienos mecha­ninės technologijos specialybės pradėti rengti ir polimerinių medžia­gų perdirbimo mašinų ir technologijos specialybės studentai, todėl katedra pavadinta Medienos ir plastmasių mechaninės technologijos katedra.

1967 m. gegužės mėn. katedros vedėjo pareigų atsisakė doc. Č. Jakimavičius. Nauju katedros vedėju KPI taryba išrinko doc. A. Kajalavičių. Jis katedrai vadovavo nuo 1967 m. gegu­žės 20 d. iki 1977 m. rugpjūčio 25 d.

1970 m. sausio 29 d., nustojus rengti inžinierius plastmasi­ninkus, katedrai sugrąžinamas Medienos mechaninės technologijos katedros pavadinimas.

Nuo 1977 m. katedros vedėjai buvo docentai Algirdas Enrikas Barkauskas (1977–1988), Bronislovas Papreckis (1988–1993), Jonas Gydas (1993–2002), prof. Jonas Vobolis (2002–2007) ir doc. Antanas Baltrušaitis (2007–2013).

1993 m. birželio 6 d. Lietuvos Standartizacijos tarybos ir KTU Medienos mechaninės technologijos katedros bendrame po­sėdyje, dalyvaujant miško ir medienos pramonės specialistų atstovams, buvo įkurtas septynioliktasis standartizacijos technikos komitetas, kurį Lietuvos Standartizacijos taryba 1993 m. liepos 19 d. patvirtino ir suteikė žymenį TK 17 bei pavadinimą  „Mediena“. Medienos mechaninės technologijos katedra TK 17 „Mediena“  veiklai suteikė KTU Lengvosios pramonės fakulteto 229 kabinetą.  Susirinkomo dalyviai komiteto pirmininku išrinko Medienos mechaninės technologijos katedros docentą dr. B. Papreckį.

Komiteto standartizacijos darbų kryp­tis – Lietuvos standartų rengimas, Europos ir tarptautinių standartų perė­mimas Lietuvos standartais ir jų taiky­mas Lietuvos miškų ir medienos apdirbi­mo pramonėje bei universitetų ir kolegijų studijų programose. 1996–2010 m. parengti ir viešai paskelbti 295 medienos gaminių standartai, iš jų 20– nacionaliniai (LST) ir 275 priimti Europos (LST EN) standartai.

1997 m., vykdant Dizaino ir technologijų fakulteto reorganiza­ciją, buvo panaikinta Lengvosios pramo­nės mašinų katedra ir į Medienos mechaninės technologijos katedrą buvo perkelta Technologinių įrenginių diagnostikos mokomoji laboratorija.  2000 m. katedroje įkurta funk­cinės diagnostikos mokslo grupė (va­dovas prof. J. Vobolis), kuri vykdė dinaminius medienos ir jos gaminių bei pjovimo įrankių tyrimus. Šių tyrimų pagrindu parengtos ir apgintos keturios technikos mokslų daktaro disertacijos.  Šioje grupėje  dirbo D. Albrektas, A. Baltrušaitis, J. Gydas, I. Juodeikienė, G. Keturakis, D. Minelga, V. Norvydas, V. Pranckevičienė, K. Ukvalbergienė, J. Valtas.

2007 m. katedroje vykdyti „Medienos ir inovatyvių inžinerinių medienos gaminių savybių tyrimai ir pažangios jų gamybos technologijos“ (vadovas doc. dr. A. Baltrušaitis), peržiūrėtos bakalaurų studijų „Medienos gaminių dizainas ir technologija“ ir „Medienos inžinerija“ programų kryptys ir turinys, atsižvelgiant į  medienos gaminių, ypač baldų, projektavimo ir gamybos naujausius iššūkius.  Bakalaurų studijose įvesti nauji bendrieji moduliai „Įvadas į medienos inžinerijos studijas“, „Kompiuterinės mechanizmų valdymo sistemos“, „Mechatronikos pagrindai“, o magistrų studijų patobulintoje programoje „Techninė kūryba ir inovacijų apsauga“, „Medienos gaminių erdvinis modeliavimas“, „Kompleksinė medienos apsauga“, „Medienos ir jos gaminių akustika“, „Technologinių procesų diagnostika“, „Medienos plastikų technologija“ ir kiti moduliai.

2007–2010 m. katedra studentams, dėstytojams bei medienos ir baldų pramonės atstovams Dizaino ir technologijų fakultete organizavo medienos apdirbimo ir baldų gamybos pažangiausių technologijų seminarus, kuriuos pravedė žymių Švedijos, Prancūzijos, Vokietijos firmų specialistai.

Nuo 2008 m. medienos mechaninės technologijos katedra dalyvauja Europos Komisijos mokslinių tyrimų programose, rengiant COST Europos bendradarbiavimo mokslo ir technologijų srityje keturis projektus, vykdo Valstybinės mokslo tarybos ir Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros finansuojamus nacionalinius projektus.

      Medienos mechaninės technologijos katedros nuo 2010 m. sausio 1 d. pavadinta Medienos technologijos katedra.

2012 m. rugsėjo 13–14 d. Kaune Medienos technologijos katedros ir Šiaurės šalių miškininkystės tyrimų bendradarbiavimo komiteto (SNS) iniciatyva pirmą kartą Lietuvoje vyko tarptautinė konferencija „Medienos mokslas ir inžinerija 2012“. Renginyje dalyvavo Didžiosios Britanijos, Norvegijos, Danijos, Švedijos, Suomijos, Vokietijos, Estijos, Latvijos ir Lietuvos mokslininkai.

1960–2011 m. katedra parengė per 2000 aukštos kvalifikacijos medienos techno0logijos specialistų, tarp jų – 1224 diplomuoti inžinieriai, 830 bakalaurai, 208 magistrai. Katedros absolventai sėkmingai dirbo ir dirba Lietuvos medienos apdirbimo pramonėje, įvairiose organizacijose, kolegijose ir universitetuose. Jų tarpe yra nusipelnę gamybos vadovai, mokslininkai ir pedagogai.

2013 m. lapkričio 8 d. Mechanikos fakultetas sujungtas su Dizaino ir technologijų fakultetu ir įsteigtas Mechanikos inžinerijos ir dizaino fakultetas. Buvusios Aprangos ir polimerinių gaminių technologijos, Medienos technologijos ir Tekstilės technologijos katedros sujungtos į vieną naujai įsteigtą Medžiagų inžinerijos katedrą, kurios vedėja paskirta docentė technikos mokslų daktarė Vaida Jonaitienė.

 

Parengė    B. Papreckis

 

Literatūra:

1. Nuo Aukštųjų kursų Kaune iki Kauno technologijos universiteto 1920–1997. – Kaunas:  Technologija, 1997.

2. KTU Medienos  technologijos katedros istorija. – Kaunas: Technologija, 2013.

  1. 2013 m. lapkričio 8 d. Nr. V7-T-17 Kauno technologijos universiteto tarybos nutarimas „Dėl Kauno technologijos  universiteto fakultetų struktūros“.

 

Lengvosios pramonės mašinų katedra

Išformuota 1997-11-17.

Mechanikos ir mechatronikos fakultetas

2005-10-24 pakeistas Mechanikos fakulteto pavadinimas .

Pateikiami šio fakulteto padaliniai.

1950-12-15 Įkurta Mašinų gamybos technologijų katedra
1964-09-01 Įkurta Mašinų mokslo katedra
1973-09-01 Įkurta Mašinų projektavimo katedra
1922-03-04 Įkurta Vidaus degimo variklių katedra
1961-11-11 Įkurta Liejininkystės mokslinė laboratorija

Mašinų gamybos technologijos katedra

Mašinų gamybos technologijos katedros ištakos siejamos su 1930 m. birželio mėn. 7 d. Kauno Vytauto Didžiojo universitete įsteigta Pritaikomosios mechanikos katedra, kuri 1940 m. rugpjūčio mėn. 15 d. buvo  pertvarkyta į Mašinžinystės katedrą.Įsteigus Kauno politechnikos institutą, 1950 metų gruodžio 15 dieną buvo patvirtinta  jo struktūra, kurioje Mašinžinystės katedra tapo Mašinų gamybos technologijos katedra. Naujajai katedrai pavesta rengti mašinų gamybos technologijos, metalo pjovimo staklių ir įrankių specialistus (specialybė  501).

Pirmasis Mašinų gamybos technologijos katedros vedėjas buvo docentas (vėliau profesorius) Leopoldas Kumpikas (1951–1985). Po jo katedrai vadovavo profesorius, habilituotas dr., akademikas Ramutis Petras Bansevičius (1985–1996), profesorius, habilituotas dr. Remigijus Jonušas (1996–2006), doc.dr. Kazimieras Juzėnas (2006–2013).

Pradžioje specialybės disciplinų paskaitas studentams skaitė doc. L.Kumpikas, vyr dėstytojai K. Daukša, T. Balčiūnas, S. Naujokaitis, A. Kuzmickas, J. Mieliauskas. Buvo skaitomos tik šešių disciplinų paskaitos.

Sovietmečiu, įkūrus Lietuvos liaudies ūkio tarybą, Lietuvoje imta steigti mašinų ir prietaisų gamyklas, gaminančias sudėtingus gaminius, kurioms reikėjo daug kvalifikuotų mašinų gamybos specialistų. 1962 m. balandžio 1 d. buvo įkurtas Mašinų gamybos fakultetas, augo Mašinų gamybos technologijos katedra, dėstytojų skaičius katedroje pasiekė 35. Tokiai didelei katedrai buvo sunku veikti. 1964 m. dalis  Mašinų gamybos technologijos katedros dėstytojų, dėsčiusių bendrąsias technines disciplinas – mašinų ir mechanizmų teoriją, mašinų detales ir kt., buvo perkelta į Mašinų mokslo katedrą. 1973 m., išaugus katedros dėstytojų skaičiui, buvo įkurta  Staklių katedra. Mašinų gamybos technologijos katedros rengiama specialybė buvo suskirstyta į technologų (55 % kasmetinės laidos) ir konstruktorių (45 % kasmetinės laidos) specializacijas. Rūpintis konstruktorių specializacija buvo pavesta Staklių katedrai.

Kažin ar rastume kitą katedrą Lietuvos universitetuose, kuri būtų taip veržliai augusi, leidusi atžalas – naujas katedras, parengusi tiek daug specialistų Lietuvos pramonei ir kitoms sritims. Į Mašinų gamybos fakulteto  pirmą kursą tuo laikotarpiu buvo priimami 325 studentai, o į vakarinį –75.

Tarp Mašinų gamybos technologijos  katedros absolventų yra daug talentingų gamybos organizatorių, vadovų,  diplomatų, mokslininkų, pedagogų, verslininkų. Nemažai mašinų gamybos technologijos specialybės inžinierių už tiksliųjų staklių, įvairių mašinų ir prietaisų sukūrimą ir gamybos organizavimą yra apdovanoti įvairiais apdovanojimais ir premijomis.

Prie katedros veikė keletas mokomųjų ir  mokslinio tyrimo laboratorijų, pradedant klasikinėmis techninių matavimų, metalo pjovimo staklių, mašinų gamybos technologijos, baigiant moderniomis lanksčių gamybinių sistemų, integruotos gamybos, lazerinės technologijos, pjezomechanikos mokslo ir kitomis. Be to, veikė žinybinės precizinių staklių ir mašinų gamybos technologijos laboratorijos. Tyrimams ir studijoms katedra naudojosi gamyklų laboratorijomis ir gamybiniais vienetais, daugiausia Kauno staklių gamybiniame susivienijime „Koordinatė“. Skylant katedrai naujosioms katedroms buvo perduodamos ir atitinkamos laboratorijos.

Katedroje yra dirbę daug dėstytojų. Daugelis jų, katedrai skylant bei pertvarkant fakultetą, perėjo į kitas katedras, kur sėkmingai tęsė pedagoginę ir mokslinę veiklą. Katedros darbuotojų prof. hab. dr. akad. R. P. Bansevičiaus, prof. hab. dr. R. Jonušo, prof. hab. dr. A. Bargelio, prof. hab. dr. akad. M. Daunio, prof. hab. dr .akad .V. Ostaševičiaus ir kitų moksliniai darbai plačiai žinomi Lietuvoje ir užsienyje.

Pradiniame katedos veiklos laikotarpyje galimybės mokslinei veiklai buvo labai menkos. Nebuvo mokslinės krypties, tinkamų laboratorijų, mokslinių vadovų, todėl katedros darbuotojams teko konsultuotis, ieškoti darbų tematikos už katedros ar KPI ribų. Kai kurie mokslininkai mokslinį darbą dirbo KPI Vibrotechnikos laboratorijose ir kitur.

Lietuvai atkūrus nepriklausomybę, buvo įvestos bakalauro ir magistro studijos. Pradėtos skaityti naujos šiuolaikinės disciplinos, įsteigta nauja specializacija – smulkių įmonių gamybos ir verslo sistemos. Katedra pradėjo bendradarbiauti Baltijos šalių ir Švedijos konsorciume Baltech magistro studijų programoje Pramonės inžinerija ir vadyba anglų kalba, taip pat KTU įkurtame Tarptautiniame studijų centre, kurio studijų programos buvo artimos katedros veiklos krypčiai, o paskaitos buvo skaitomos anglų, vokiečių, prancūzų ir rusų kalbomis. Tuo metu atsirado galimybė dalyvauti tarptautiniuose projektuose, stažuotis užsienio mokslo centruose. Katedros darbuotojai dalyvavo tarptautiniuose Tempus, Copernikus, Inco–Copernikus ir kituose projektuose.

Naudojantis projektų finansavimu, buvo įkurtos modernios laboratorijos, buvo užmegzti glaudūs ryšiai su įvairiais Europos,  taip pat JAV, Kinijos ir Japonijos universitetais. Aktyvi mokslinė veikla leido pagerinti ir studijų procesą.

1995 m. rugsėjo mėn. 1 d. Mašinų gamybos technologijos katedra buvo pertvarkyta į Gamybos sistemų katedrą. Dėstytojai, dėsčiusieji techninių matavimų disciplinas, buvo perkelti į Inžinerinės mechanikos katedrą.

2006 m. vasario mėn.10 d. Gamybos sistemų ir Metalų technologijos katedros buvo sujungtos į Gamybos technologijų  katedrą. 2006 m. gegužės mėn. 5 d. buvo įkurta Mechatronikos katedra, kurią sudarė vien Gamybos sistemų (buvusios Mašinų gamybos technologijos) katedros  darbuotojai, jau seniau pradėję dirbti mechatronikos srityje. Mechatronikos pradininkas katedroje buvo prof. akad. R. Bansevičius. 2014 m. sausio mėn. 1 d. apjungus du fakultetus – Mechanikos ir mechatronikos bei Lengvosios pramonės ir dizaino – į Mechanikos ir dizaino fakultetą Gamybos technologijų katedra tapo Gamybos inžinerijos katedros dalimi.

Katedros darbuotojai yra parengę daug vadovėlių, monografijų, knygų gamybininkams, žinynų, mokomųjų knygų ir mokymo priemonių. Labai daug nuveikta kuriant ir norminant lietuviškąją techninę terminiją.  Katedra glaudžiai bendradarbiavo su pramone, turėjo daug ūkiskaitinių sutarčių, mokslinio darbo rezultatus taikė praktikoje. Plačiau katedros veikla yra nušviesta literatūroje [1,2,3,4].

 

Parengė A.J. Bražiūnas

 

Literatūra:

  1. Gamybos sistemų katedrai –50, Kaunas: Technologija, 2001, 61p., ISBN 9955-09077-4.
  2. Mechanikos fakultetui –50, K.: Technologija, 1997, 154 p., ISBN 9986-13-569-9.
  3. KTU Mechanikos ir mechatronikos fakultetas, K.: Regrafas, 2007, 140 p., ISBN 978-9986-9132-9-0.
  4. Profesoriui Leopoldui Kumpikui – 100, K.: Technologija, 2006, 118p.

 

Mašinų mokslo katedra

Po kelių pertvarkymų, 1995 m. rugsėjo 1 d. buvo pavadinta Inžinerinės mechanikos katedra.

Mašinų projektavimo katedra

Įkurta reorganizavus Mašinų gamybos technologijos katedrą.

Vidaus degimo variklių katedra

Ją panaikinus jos funkcijas perėmė: Pritaikomosios mechanikos katedra (1930-1940), Šiluminių variklių katedra (1940-1962), Šiluminės energetikos katedra (1962-1995), Šilumos ir atomo energetikos katedra (nuo 1995 m.)

Cheminės technologijos fakultetas

Įkurtas 1947-12-09 kurio ištakos – VDU Technologijos fakulteto Chemijos skyrius (1922). Pateikiama informacija apie Cheminės technologijos fakulteto padalinius.

1922-04-12 Įkurta Organinės chemijos katedra
1922-04-12 Įkurtos Organinės chemijos technologijos katedra
1940-01-01 Įkurta Fizinės chemijos katedra
1940-10-01 Įkurta Neorganinės chemijos katedra
1941-08-01 Įkurta Cheminės pramonės procesų ir aparatų katedra
1940-08-15 Įkurta Neorganinės technologijos katedra
1941-08-01 Įkurta Durpininkystės katedra
1951-09-01 Įkurta Maisto produktų technologijos katedra
1956-07-19 Įkurta Odos ir tekstilės technologijos katedra
1964-02-01 Įkurta Bendrosios chemijos katedra

Organinės chemijos katedra

Įkurta Lietuvos universiteto Matematikos-gamtos fakulteto Fizikos-chemijos skyriuje

Organinės chemijos technologijos katedra

Pirmajame Lietuvos universiteto statute  Lietuvos Steigiamojo Seimo priimtame 1922 m. kovo 24 d. ir vyriausybės 1922-04-12 paskelbtame nutarime buvo numatyta Technikos fakultete įsteigti Organinės technologijos katedrą. Katedros steigėjas ir pirmasis jos vedėjas buvo pirmasis Lietuvos universiteto rektorius prof. Jonas Šimkus (1922–1923). 1927 m. katedroje buvo įvestos pasirenkamosios disciplinos: pluoštinių medžiagų ir dažų technologija, odų technologija ir anglies hidratų technologija. 1926 m. cheminės technologijos specialybę studijavo septyni studentai, vėliau jų skaičius padidėjo iki 20-30. 1930 m., vietoj dviejų organinės technologijos ir neorganinės technologijos katedrų, buvo palikta viena Cheminės technologijos katedra, kuriai vadovavo prof. J. Šimkus. Joje buvo rengiami cheminės technologijos inžinieriai. 1940 m.. sovietinės Lietuvos aukštojo mokslo reformos metu šalia kitų katedrų buvo atkurta ir Organinės technologijos katedra. 1940–1943 m. šiai katedrai vadovavo prof.  Juozas Vėbra, kuris 1943 m. už patriotinę veiklą iš darbo Universitete buvo atleistas, suimtas ir išvežtas į Vokietiją.  Po karo,  1944-11-13 Organinės technologijos katedros vedėju buvo paskirtas inž. Vytautas Šukys. Siekiant labiau specializuoti cheminės technologijos studijas, mokymo planuose buvo įvesti specialiosios technologijos kursai: fermentacija ir maisto produktai, odos ir kailiai, farmacija ir kvepalai, tekstilės cheminė technologija.  Atnaujinti ir mokslo tiriamieji darbai. Tyrinėtos vietinės tanidinės žaliavos, etilo alkoholio gamybos technologija. 1946 m. katedros vedėju tapo inž. Jonas Venskevičius. 1947 m., reorganizavus Technologijos fakultetą, katedra rengė organinių medžiagų technologijos ir maisto produktų technologijos inžinierius. 1950 m. Kauno valstybinio universiteto techniškųjų fakultetų pagrindu įkūrus Kauno politechnikos institutą, organinės technologijos specialybės inžinierių rengimas buvo  perduotas Organinės chemijos katedrai, kuriai vadovavo prof. Antanas Purėnas. 1956 m. ši katedra buvo performuota į Organinės chemijos ir technologijos katedrą. Ji rengė odų ir kailių technologijos, pluoštinių medžiagų cheminės technologijos inžinierius. 1958 m. pradėti rengti celiuliozės ir popieriaus technologijos specialistai, taip pat į pirmą kursą buvo priimti pirmieji devyni jaunuoliai, pareiškę norą dirbti Kauno dirbtinio pluošto gamykloje. Iki 1970 m. dieninį skyrių baigė 75, o vakarinį – 17 cheminių pluoštų technologijos specialistų. 1962-09-21 Organinės chemijos ir technologijos katedros vedėju buvo paskirtas doc. Jonas Zdanavičius. Padidėjus darbų apimčiai ir įvairių specializacijų studentų skaičiui, 1965-09-01 buvo atkurtos dvi katedros: Organinės chemijos katedra ir Organinės technologijos katedra, kuriai vadovauti liko J.Zdanavičius. 1967–1993 m. katedra rengė tekstilės apdailos cheminės technologijos ir įrengimų, odų ir kailių technologijos bei celiuliozės ir popieraus technologijos specialistus.  1972-12-01 Organinės technologijos katedros vedėju paskirtas  prof. Adolfas Paulauskas, o  1991–1995 m. katedrai vadovavo doc. Rimtautas Kavaliūnas. 1996 m. katedros vedėju išrinktas prof.  Juozas Vidas Gražulevičius, 2006–2010 m. jai  vadovavo prof. dr. Jolanta Liesienė.  Nuo 2011 m. katedrai vėl vadovauja prof. J. V. Gražulevičius.1992 m. išleista pirmoji cheminės inžinerijos magistrų laida, pradėta rengti  ir vartojamųjų gaminių cheminės technologijos diplomuoti inžinieriai, įvestos naujos programos bakalauro, chemijos (polimerų) magistrantūros ir doktorantūros studijoms. Per septynerius metus parengti 35 polimerų chemijos, chemijos bei cheminės inžinerijos magistrai. 1948–1998 m. katedra parengė 232 popieriaus ir celiuliozės technologijos, 852 tekstilės cheminės technologijos ir 401 odų ir kailių technologijos specialistą. Katedros darbuotojai savo studentams, magistrantams bei doktorantams dėstė įvairias disciplinas: polimerų chemiją ir fiziką, tekstilės apdailos technologiją ir įrengimus, tekstilės medžiagas, šikšnų ir kailių technologiją, medienos chemiją ir popieriaus technologiją, cheminių pluoštų technologiją, gamtinių junginių chemiją, technologinius transporto įrengimus, koloristiką, analitinę ir preparacinę chromatografiją, kosmetikos preparatų chemiją ir technologiją, biokosmetiką, bendrąją organinę technologiją, valymo chemiją ir technologiją, poligrafines medžiagas. Katedroje įsteigtos dvi laboratorijos: Spektrofotometrijos ir mokomoji  Organinės technologijos laboratorija, jungianti polimerų chemijos ir fizikos, tekstilės cheminės technologijos, šikšnų ir kailių technologijos, popieriaus technologijos, medžiagų mokslo ir koloristikos laboratorijas. Spektrofotometrijos laboratorija įkurta 1965 m. Pradžioje jos vedėju buvo Pranas Liaugminas. Nuo 1968 m. laboratorija  rūpinosi ilgametė jos vedėja Ina M. Liutvinienė. Joje cheminių medžiagų spektrinės analizės, fluorescencinės, infraraudonosios, atominės absorbcijos ir kitais metodais buvo atliekami universiteto mokslininkų ir studentų tiriamieji darbai.

Katedros darbuotojai išleido su studijomis susijusių vadovėlių ir mokymo knygų, iš kurių svarbiausi: „Cheminė technologija“ (J.Šimkus, 1923),  „Kaučiukas“ (J.Šimkus, 1935), „Pluoštinės medžiagos“ (A.Paulauskas ir kt., 1960), „Šikšnų ir kailių fabrikų įrengimai“ (A.Skrodenis, V.Šukys, 1975), „Polimerų chemija“ (R.Kavaliūnas, 1989),  „Dažymo chemija ir technologija“ (J.Musnickas, 1998), „Šikšnų ir kailių technologijos pagrindai“ (K.Beleška, 1999), „Polimerų fizika ir chemija“ (A.Žemaitaitis, 2001), „Polimerų sintezė ir tyrimas“ (G.Buika ir kt., 2006), „Skysčių ir dujų chromatografijos pagrindai“ (J.Liesienė ir G.Buika, 2007).

Katedros darbuotojų moksliniai interesai nuo jos įkūrimo keitėsi nežymiai. J. Šimkaus veikalai rodo,  jog  jau tarpukario laikotarpiu buvo pradėta domėtis
polimerinių medžiagų chemija ir technologija. Vėlesniais metais darbų kryptys apėmė polimerų chemijos, savybių ir perdirbimo tyrimus, tekstilės medžiagų apdailos, odų ir kailių išdirbimo ir apdailos technologijų tobulinimo sritis. 1962 m., vadovaujant A.Paulauskui,  katedroje buvo vykdomi vilnos ir cheminių pluoštinių medžiagų fotocheminės destrukcijos ir stabilizacijos tyrimo darbai. Bendradarbiaujant su tekstilės įmonėmis, parengta ir apginta  11 disertacinių daktaro darbų. Pluoštinių medžiagų apdailos ir dažymo srityje, vadovaujant doc. Stasiui Rutkauskui, aspirantai atliko medvilninių audinių dažymo  ir apdailos epoksipropiliniais aminų ar alkoholių junginiais  tyrimus. Apgintos trys disertacijos. Katedroje vadovaujant J. Zdanavičiui reikšmingų darbų atlikta celiuliozės ir pluoštų cheminio bei fizikinio modifikavimo srityje. 1965–1990 m. buvo parašyta ir apginta 11 daktaro disertacijų. Šioje darbų kryptyje aktyviai dirbo ir vėliau tyrėjų grupę sudaręs prof. Algirdas Žemaitaitis. Gamtinių ir sintetinių heterograndinių polimerų modifikavimo srityje šioje mokslo gupėje 1982–2014 m. parengtos ir apgintos 8 disertacijos. J.Zdanavičiaus grupės darbų kryptį–celiuliozės poringos struktūros formavimo tyrimus, celiuliozinių chromatografinių sorbentų sintezę  ir jų pritaikymą baltymų chromatografijoje nuo 1985 m. toliau vystė prof. dr. J.Liesienė su 7 doktorantais.

Doc. R.Kavaliūno mokslo grupės tyrėjai sintetino  naujus organinius polimerinius fotolaidininkus. Jam vadovaujant atlikti ir apginti 8 disertaciniai darbai. R.Kavaliūno darbus tęsė jo išugdytas mokslininkas  J.V.Gražulevičius, kuris suformavo naują fotolaidžių polimerų sintezės kryptį. Šioje srityje jam vadovaujant parašyta ir apginta 14 disertacinių darbų. Dar viena šios grupės interesų sritis – keratino ir kolageno cheminių pokyčių apdailos ir dažymo procesuose įtakos vilnos struktūrai ir savybėms tyrimas (1992– 2010). Šia tema apgintos dvi disertacijos (vad. J.Musnickas). Odų ir kailių technologijos
mokslinėje grupėje (vad. Skrodenis ir K.Beleška) buvo atlikti poliesterinių ir poliuretaninių lakų naudojimo šikšnų apdailai,  trumpalaikio odų konservavimo technologijų sukūrimo tyrimai. Apginti šeši disertaciniai darbai.

Nuo 1993 m. katedra kasmet organizuoja mokslines konferencijas stambiamolekulių junginių chemijos ir technologijos klausimais, o nuo 2001 m. kartu su Vilniaus universiteto Polimerų chemijos katedra organizuoja tarptautinę konferenciją „Baltic Polymer Symposium“. Su fizika susijusioje tyrinėjimo kryptyje – vienos rūšies energiją paversti kitos rūšies energija gebančių medžiagų sintezėje ir jų taikyme. J.V. Gražulevičiaus  grupė bendradarbiauja su optoelektroninių prietaisų (saulės elementų, šviesos diodų) įvairių šalių kūrėjais ir bendrovėmis:  Samsung (Pietų Korėja) Novalend (Vokietija) bei chemijos koncernu BASF. Užpatentuoti aštuoni išradimai JAV ir dešimt išradimų  Europoje.

Parengė J. Musnickas

 

Literatūra:

  1. KTU Cheminės technologijos fakultetas, katedros ir absolventai. Sudarytojai J.Vitkus, M.Martusevičius. –  Kaunas: Technologija,  2009.
  2. http://ktu.edu/ctf/turinys/istorija-3 Istorija

 

Fizinės chemijos katedra

Jos ištakos- Kauno universiteto Matematikos-gamtos fakulteto Fizikos -chemijos skyriaus Fizikinės chemijos katedra (1926).

Neorganinės technologijos katedra

Įkurta Kauno universitete, 1950 m. pavadinta Silikatų technologijos katedra.

Neorganinės chemijos katedra

Jos pirmtakė- Neorganinės ir analitinės chemijos katedra, įkurta 1922-04-12 Kauno universitete, Matematikos-gamtos fakulteto Fizikos-chemijos skyriuje.

Durpininkystės katerda

Cheminės technologijos fakultete ji veikė iki 1947 m. Įsteigus Mechanikos fakultetą ji buvo perkelta į jį ir veikė iki 1990 m.

Cheminės pramonės procesų ir aparatų katedra

Chemijos pramonės procesų ir aparatų katedra buvo įkurta 1941 m. rugpjūčio 1 d. ir jos pirmuoju vedėju  paskirtas A. Vaitiekūnas. Tačiau vykstant karui naujai sukurtai katedrai normaliai pradėti darbą nebuvo sąlygų, trūko reagentų, aparatūros, o dalis studentų slapstėsi dėl dažnų jaunimo mobilizacijų. Pagaliau 1943 m. kovo 17 d. vokiečių okupacinė valdžia uždarė visas Lietuvos aukštąsias mokyklas. Katedros veikla buvo atnaujinta tik grįžus sovietinei armijai ir LSSR liaudies komisarų tarybai 1944 m. lapkričio 13 d. paskelbus nutarimą „Dėl Lietuvos SSR aukštųjų  mokyklų veikimo atnaujinimo“,  katedros vedėju buvo paskirtas  vyresnysis dėstytojas Kazys Barkauskas. Jis šias pareigas  ėjo iki 1948 m. vasario 1 d. Vėliau katedros vedėjais dirbo vyr. dėstytojas Petras Barkauskas (1948–1949),  docentas Julius Mituzas (1949–1951), docentas (vėliau– profesorius) Andrius Novodvorskis (1951–1956).

Cheminės pramonės procesų ir aparatų katedroje taip pat dirbo: prof. Juozas Ciparis (1952–1956);  prof. Kęstutis Sasnauskas (1948–1956); vyr. dėstytojas Alfonsas Drobavičius (1947–1956); asist. Jonas Skeberdis (1948–1952) ir doc. Leonarda Stalioraitytė–Bernatonienė (1947–1949). Vienu metu katedroje vidutiniškai dirbo 2–4 dėstytojai.
 Katedra neprofilinė, buvo dėstomi bendrieji cheminės pramonės procesai (hidrodinaminiai, mechaniniai, šilumos ir masės kaitų) ir jų realizavimo  aparatai technologijos fakulteto neorganinės ir organinės technologijos specialybių studentams. Dviejų semestrų kursas susideda iš paskaitų, laboratorinių darbų, pratybų ir užbaigiamas vieno iš aparatų (pvz.. daugiakorpusinio garintuvo arba rektifikacijos kolonos) kursiniu projektu. Sunkiausiai sprendžiamas katedros darbas buvo laboratorijų sukūrimas. Laboratorinių stendų niekas negamino, jauniems dėstytojams reikėjo parodyti nemažai sumanumo, paaukoti savo laisvalaikio, norint su vietiniais mokymo meistrais juos gaminti vietoj, kad būtų galima atlikti nors elementarius laboratorinius darbus.
Cheminės pramonės procesų ir aparatų katedros darbuotojai mokslinius darbus daugiausia dirbo profilinėse katedrose. Artimiausi pagal katedros mokslinę tematiką buvo P. Barkausko darbai iš binarinių mišinių rektifikacijos.
Gaila, kad ankstyva mirtis šiuos darbus nutraukė. J. Ciparis, pasinaudojęs Maskvos Mendelejevo technologijos instituto procesų ir aparatų katedros aspirantūra, atliko rektifikacijos darbus ir 1952 m. apgynė kandidato disertaciją.
Dėl nepakankamo krūvio Cheminės pramonės procesų ir aparatų katedra 1956 m. liepos 19 d. buvo panaikinta.
Cheminės pramonės procesų ir aparatų kursas nuo 1956 m. iki 1962 m. buvo globojamas fizikinės chemijos katedros, o nuo 1962 m. – silikatų  technologijos katedros.
Parengė  B. Leskauskas
 Literatūra:
M. Martynaitis. Kauno Antano Sniečkaus politechnikos institutas. –Vilnius: Mokslas, 1979, – p. 103.
CHEMINĖS TECHNOLOGIJOS FAKULTETAS (1947–1997). – Kaunas: Technologija, 1997, – p 193.
Visuotinė lietuvių enciklopedija. T.  IV.

 

Maisto produktų technologijos katedra

Jos ištakos- Kauno universitete 1940-08-15 įkurta Organinės technologijos katedra.

Odos ir tekstilės gaminių technologijos katedra

Įkurta  Cheminės technologijos fakultete, 1962-07-01 perkelta į Lengvosios pramonės fakultetą ir pavadinta Aprangos ir polimerinių gaminių technologijos katedra.
 

Po 2013 m. įvykusio fakultetų susijungimo

 

Kiti padaliniai

We are using cookies to provide statistics that help us give you the best experience of our site. You can find out more or switch them off if you prefer. However, by continuing to use the site without changing settings, you are agreeing to our use of cookies.
Sutinku