Š. m. birželio 15 d. KTU EMERITUS klubo narių grupelė svečiavosi Sūduvos sostinėje Marijampolėje. Čia aplankėme žymiausias miesto istoriją ir kultūrą atspindinčias vietas, susipažinome su miestu, jo turtinga istorine atmintimi ir ten vykusiais ir tebevykstančiais renginiais ir įvykiais.
Pirmiausia apsilankėme Rygiškių Jono gimnazijoje ir jos muziejuje. Čia mus pasitiko muziejaus vadovė mokytoja Judita Zubavičienė, kuri tobula literatūrine kalba vaizdžiai papasakojo mokyklos įkūrimo aplinkybes, įžymius jos auklėtinius, tradicijas ir būsimos veiklos planus.
Tikrai vertėjo aplankyti šią Lietuvos atgimimo istorijoje svarbų vaidmenį atlikusią, J. Jablonskio vardą branginančią, gimnaziją. Įkurta 1867 m., kad nutautintų Lietuvos inteligentiją, gimnazija tapo svarbiu Lietuvos nacionalinio išsivadavimo judėjimo laikmečio skatintoja, didžiavyrių lopšiu.Vien paminėjus mūsų tautos patriarcho Jono Basanavičiaus, lietuvių kalbos tėvo Jono Jablonskio, nacionalinio išsivadavimo žadintojo Vinco Kudirkos, šešių Pirmojo Nepriklausomybės Akto signatarų – J. Basanavičiaus, P. Klimo, J. Staugaičio, S. Banačio, P. Dovydaičio, J. Vailokaičio, rašytojų- pirmojo lietuviško romano autoriaus V. Pietario, V. Mykolaičio-Putino, poeto Pr. Vaičaičio ir daugelio kitų vardus, tampa aišku, koka svarbi Lietuvos istorijai yra ši gimnazija. Visus, Lietuvai dirbusius, šios gimnazijos suoluose sėdėjusius auklėtinius RJG įamžino atminimo lentoje.
Su dėkingumu ir susižavėję atsisveikinome su šia gimnazija. Palinkėjome sėkmės.
Pakeliui į Palamintojo Jurgio Matulaičio namus, aplankėme pasaulinio garso solistės Violetos Urmanos gimtajam miestui padovanotą skulptoriaus K. Lanausko marmurinį vardinį suolelį, ant kurio nutūpusi čiulbanti lakštingala ir vienintelį tokį skulptoriaus K. Balčiūno Tautai ir kalbai skirtą paminklą.
Palaimintojo Jurgio Matulaičio muziejus įsikūręs Marijonų vienuolyne ir Šv. Arkangelo Mykolo bazilikoje. Ekskursiją pasitiko gidas Arūnas Kapsevičius. Jis labai jautriai ir įtaigiai papasakojo apie J. Matulaičio sunkų gyvenimo kelią, jo skelbiamą tiesą apie svetimšalių priespaudą, tikėjimo ir moralės stiprybę. Aplankėme Šv. Arkangelo Mykolo baziliką, kurioje įrengtoje koplyčioje ilsisi J. Matulaičio palaikai.
Gidas, vedžiodamas po miestą, papasakojo Marijampolės miesto įkūrimo istoriją ir su ja susijusius asmenis (Pranciška Butlerienė) ir ypač vienuolius marijonus.
· Papietavę vykome į neseniai atidarytą muziejų – Bulotų namus, kur mus nuoširdžiai pasitiko muziejininkė Jurgita. Ji išsamiai papasakojo žymaus tarpukario advokato Andriaus Bulotos ir jo žmonos, taip pat advokatės, labdaringą veiklą. Jie globojo rašytoją Žemaitę, lydėjo ją kelionėje į Ameriką, kur buvo renkamos lėšos Lietuvai. Žemaitė mirė Bulotų namuose ir palaidota senosiose Marijampolės kapinėse. Apžiūrėjone ekspoziciją Bulotų namai – tarpukario miestietiškos kultūros atspindys. Bulotų namuose lankėsi ir rašytoja Gabrielė Petkevičaitė-Bitė.
Šiuose namuose buvome pakviesti dalyvauti edukacinėje programoje apie inteligentijos laisvalaikį ir vaišinomės pagal to laikmečio receptus keptais pyragais. Pateikti prie kavos, saldumynai mums patiko.
Padėkoję svetingiems namams, išvykome į Meilės Lukšienės švietimo centre įsikūrusią mecenatės Beatričės Kleizaitės-Vasaris menų galeriją, kurioje sukauptą meno kūrinių kolekciją, ji padovanojo Marijampolei. Galerijoje eksponuojami Lietuvos išeivijos grandų darbai. Kolekciją sudaro išeivijos menininkų, kurie Lietuvą išsivežė širdyje, ten ją kūrė, iš ten ją parvežė – Adomo Galdiko, Vytauto Kašubos, Vytauto Igno, Albino Elskaus, Viktoro Vizgirdos, Romo Viesulo, Prano Gailiaus, Vytauto Kazimiero Jonyno, Kazimiero Leonardo Žaromskio, Stasio Eidrigevičiaus, Prano Lapės, Vaclovo Rato, Juozo Bagdono – bei Lietuvoje gyvenančių (ar gyveunusių) autorių kūriniai.
Meno galerijoje mums pasisekė – tą dieną buvo atidaryta kauniečio dailininko Per. Griušio naujų darbų tapybos paroda. Autorius įspūdingai aiškino savo darbų prasmę ir turinį.
Buvome pamaloninti, susipažinę su Marijampolės kultūriniu gyvenimu ir istorine atmintimi.
Džiugu, kad Lietuvos miestuose rūpinamasi kultūra ir plečiama jos raiška.
Tad labai vertėjo aplankyti šį Sūduvos miestą, pasigėrėti jo žmonėmis, kalbančiais tobula lietuvių kalba, mylinčiais ir puoselėjančiais ne tik miesto gatves ir parkus, bet ir dvasines vertybes.
Liudvika Naginevičienė
Romualdas Markauskas : Įspūdžiai iš ekskursijos
