Pasaulis išliko todėl, kad juokėsi.
Sėdi varlė ant kranto ir maskatuoja kojomis…
Priplaukė krokodilas : „Kaip vanduo?“
Kalbasi du senjorai:
Sakyk, Jonai, ar išsipildė bent viena tavo vaikystės svajonė?
Išsipildė. Kai tėvas tampydavo mane už plaukų, svajojau, kad būčiau plikas…..
Aforizmai
Trūkumų jis turėjo daug, bet pripažino tik vieną – finansinį.
Draugus vienija priešai.
Visi kvailiai – vienminčiai. Nepakeičiamų nėra.
Mirė klasės draugas. Per laidojimo ceremoniją užmirštas klasiokas skaitė nekrologą. Pasirodė, kad geriausia mirusiojo charakteristika buvo šis nekrologas.
Patarimai rašytojams:
Rekomendacija: Praeities klaidas galima ištaisyti tik memuarais.
Kritikas recenzijoje rašo: Rūkas pono A.B. rašinyje paprastai kondensuojasi į žodingumo liūną. O kita vertus autoriui svarbi ne proza, o poza……
***
Priklausomai nuo vėjų,
Mes valdomi idėjų
***
Gydytojų pastabėlės:
Ligoninėje praktikantas gydytojas parašė ligos istorijoje tokią išvadą „Praktiškai gyvas“. Budinčiai seselei tai sukėlė isteriją.
Gydytojas (širdyje chemikas) per paskaitą :“ Nervų gadinimo specialistai paprastai dirba su svetima žaliava“.
Apie mirusį pacientą: blogai būti kentauru: mąstė kaip žmogus, o dirbo kaip arklys.
Studentas klausia dėstytojo, ar bailio ir didvyrio širdys vienodos? Dėstytojas atsako diplomatiškai: bailio širdis plaka greičiau, bet užtat ir ilgiau nei didvyrio.
Gydytojas poliklinikoje apsilankiusį pacientą, baigęs apžiūrą, klausia:
-Ar geriate ir konjaką?
-Tik išimtinais atvejais.
– Kokiais būtent?
– Kai mane kas nors vaišina…..
Psichologo aforizmai:
Kuo mažiau žmogus turi minčių, tuo noriau jomis dalijasi.
Žmogus labai džiaugiasi kitų nesėkmėmis, nei savo sėkme.
Yra pas žmones tokių gilių minčių, kurios niekad neišvysta dienos šviesos.
Ekonomika ir politika
Kai kas mano, kad šalies atsilikimas – gamtos turtai.
Kai ekonomikai diriguojama, gerai gyvena tik dirigentai.
Politikoje po pavasario dažniausiai ateina žiema.
Geresnės ateities sąskaita kai kas puikiai įsitaisė dabartyje.
Politiniuose dialoguose labai dažnai pasitaiko monologų.
Minutė kita su Juozu Erlicku: Kas ten bus, kai mūsų nebus?
Manęs dažnai klausia: kas Lietuvoj bus, kai emigruos visi Lietuvos gyventojai ?
Bus gerai.
Tik reikėtų paprašyti, kad kaimynai – lenkai ar baltarusiai – prižiūrėtų tuščią Tėvynę.
Palikt be priežiūros nevalia – gali arabų prilįst, o dar su sprogmenimis ims žaist…
Užtat labai svarbu geri santykiai su kaimynais. Retkarčiais paskambintume: „Kaip ten mūsų laukai ir kloniai? Ak, sausra… Tai palaistykit… Ar Žirmūnai dar nesugriuvo? Parenovuokit laisvalaikiu… Sakot, Valdovų rūmuose vėl vaidenasi? Pakrapykit švęstu vandenėliu…“
Bet gal dar geriau – išnuomoti Lietuvą kinams? Lietuva brangi… Gal pavyktų išnuomot už tokią sumą, kad nė vienam lietuviui nė užsieny nebereikėtų dirbt?
O jeigu reikėtų, tai užsidirbę – gal po dešimties ar dvidešimties metų – grįžtume ir viską pradėtume iš naujo.
Bet jei svetur mums patiks, gali būti, kad Lietuvos valstybės Lietuvoj ir nebekursim. Lietuva liks kaip vasarnamis, kur šiltuoju metų laiku atvažiuosim pailsėt, pažvejot…
Po to vėl grįšim į airijas, amerikas… Ir lauksim naujų smagių atostogų.
Sezono metu Lietuvoj turėtų veikt kinų restoranai, ministerijos, diskotekos, departamentai… Ir būtinai – Lietuvos Seimas! Aišku, kaip pramogų parkas, kur kiekvienas lietuvis galėtų pavaldyt valstybę. Žaidėjai pasiskirsto į dvi komandas: vieni balotiruojasi, kiti renka. Išrinktieji keturias paras valdo Lietuvą, paskui žaidėjai keičiasi vietom. Viskas kaip demokratinėj šaly, tik pagreitintai. Kad žaidimas būtų dar įdomesnis, skelbiami referendumai, pirmalaikiai rinkimai ir t.t.
Galėtų būt ir paprastesnių pramogų, tarkim – daugiadienės žiedinės pedofilų ir prokurorų lenktynės aplink Kauną…
Žuvų akvariumai apleistose kiaulidėse…
O jei pasamdyt būrį kinų ir ant jų atlikt lietuviškas sveikatos ir švietimo reformas…
Galimybių yra, tik reikia galvą pasukt.
O svarbiausia – nekartokime senų klaidų. Jei grįžę vėl imtume čia neva rimtai dirbt, tai vėl atsirastų tokie reiškiniai kaip nedarbas, vargas… Vėl imtume nekęst Lietuvos, bėgt lauk…
Lietuva lietuviams negali ir neturi būti darbo vieta.
