Per praėjusius ketverius metus Kauno technologijos universitetas (KTU) šventė tris garbingus šimtųjų metinių pagerbimo jubiliejus: 2018 m. – Lietuvos nepriklausomybės atgavimo; 2020 m. – Aukštųjų kursų įkūrimo Kaune ir 2022 m. – Lietuvos universiteto įkūrimo. Visi šie jubiliejai tiesiogiai siejasi su Lietuvos valstybingumo, mokslo, švietimo ir kultūros raida. KTU veteranų klubas „Emeritus“ jubiliejams paminėti organizavo tam skirtas konferencijas.
Paskutinioji, skirta Lietuvos Universiteto šimtmečiui paminėti įvyko 2022 m. spalio 20 d. universiteto Auloje. Konferencijos tema: „Universitetas veteranų akimis“. Dalyvavo rektorius ir kiti rektorato nariai. Buvo perskaityta vienuolika pranešimų apie universitetą kokį matėme, matome ir norėtume matyti.
Doc. J. Deltuva, paminėjęs garbingą universitetų istoriją, kalbėjo apie permainas valstybėje atgavus nepriklausomybę ir pasikeitimus universitete perimant vakarietiškų universitetų studijų, mokslo ir valdymo modelį. Permainos turėjo teigiamą poveikį, bet neišvengta ir klaidų, kurios turi nepageidaujamų paveikių specialistų rengimui.
Prof. J. Staniškis kalbėjo apie tarpsritinius mokslinius tyrimus ir studijas, apie ateities universiteto struktūrą, kurios pagrindą sudaro dideli tarpsritiniai mokslinių tyrimų ir studijų centrai, kuriems būdingi aiškiai apibrėžti bendravimo su visuomene ir komercinėmis institucijomis tikslai. Tokia universiteto struktūra labai sumažintų administracijos dydį ir jos išlaidas, atkurtų akademinę etiką bei laisvę, taip pat lygiavertį įvairių sričių tyrėjų bendradarbiavimą, kuris užtikrintų galimybes dalyvauti sprendžiant visuotines problemas.
Prof. V. Pekarskas išsamiai nušvietė matematikos mokslo raidą ir matematikos dėstytojų rengimą universitete. Labai svarų matematikos dėstytojų indėlį sprendžiant inžinerinius uždavinius studijose ir mokslo darbuose.
Pranešėjai prof. A. Navickas, prof. T. Taločka, doc. P. Kanapeckas ir prof. R. Krivickas kalbėjo apie atskirų specialybių inžinierių rengimą, kai kurių modulių dėstymo metodiką, fundamentinių mokslų reikšmę studijose. Visi pažymėjo, kad reikia gerinti studijų kokybę.
Labai įdomų pranešimą padarė dr. A. Veilentienė apie lietuvių kalbos vystymąsi universitete per šimtą metų. Apžvelgė leidinius, kurie prisidėjo prie lietuvių kalbos švarinimo, naujų lietuviškų terminų kūrimo, žodinės kalbos puoselėjimą lietuviškuose universiteto leidiniuose.
Doc. L. Naginevičienė kalbėjo apie universiteto tradicijas ir akademinį protokolą. Apžvelgė tradicijas, kurios kuria nepriekaištingą universiteto įvaizdį, taip pat paminėjo, kad šiuo metu nepakankamai skiriama dėmesio tradicijų išsaugojimui ir naujų tradicijų kūrimui universitete.
Prof. N. Ždankus kalbėjo apie reformas moksle ir studijose. Prieš diegiant visos reformos turėtų būti gerai apsvarstytos ir pasvertas jų taikymo tikslingumas. Nemažai atvejų, kai reformos duoda ne tą rezultatą, kurio tikėtasi.
Apibendrinant pranešėjų pareikštas mintis galima pastebėti, kad dėl mokslo darbų organizavimo ir studijų kokybės gerinimo reikalingos tam tikros neatidėliotinos permainos vyriausybės lygmenyje ir pačių universitetų viduje.
Pranešimų medžiaga numatoma išleisti iki 2023-01-30.
