Alfonsas ANDRIUŠKEVIČIUS (1933-05-13 Rinkūnai, Kauno apsk.) matematikas, docentas, technikos mokslų daktaras, katedros vedėjas, Lietuvos Respublikos Seimo narys, visuomenės veikėjas.
Alfonsas gimė valstiečių šeimoje. 1942 m. pradėjo lankyti Garliavos pradinę mokyklą. Ją baigęs nuo 1946 m. mokslą tęsė Garliavos progimnazijoje. 1949 m. įstojo į Kauno 9-ją vidurinę mokyklą (prieškariu Jėzuitų berniukų gimnazija). Baigęs dešimtą klasę, vienerius metus dirbo Kauno statybos treste. Nuo 1954 m. rudens, baigęs Garliavos vidurinę mokyklą, Vilniaus valstybinio pedagoginio instituto Fizikos–matematikos fakultete studijavo matematiką. Studijuojant ir vėliau teko patirti daug apribojimų dėl to, kad vyresnysis brolis Jonas, būdamas Lietuvos partizanų ryšininku, aktyviai priešinosi sovietinei okupacijai. Jį 1950 m. metais sovietinis saugumas suėmė ir nuteisė 10 metų kalėti. Kalėjo Norilsko lageriuose. 1959 m. Alfonsas studijas baigė su pagyrimu, įgydamas vidurinės mokyklos matematikos ir braižybos mokytojo kvalifikaciją. Po studijų 1956–1966 m. Plungės 1-osios vidurinės mokyklos matematikos mokytojas.
1966 m., persikėlęs į Kauną, – Salomėjos Nėries vidurinės mokyklos matematikos mokytojas ir KPI Bendrosios matematikos katedros valandinis dėstytojas. 1967 m. priimtas dirbti šios katedros asistentu. Dirbdamas KPI Bendrosios matematikos katedroje įsijungė ir į mokslinio tyrimo centro „Vibrotechnika“ mokslo tiriamuosius darbus. Nuo 1970 m. juos tęsė jau būdamas aspirantu. 1973 m. KPI Taryba, už darbą „Juostos traukimo optimatizavimas pagal dažnių spektrą“ jam suteikė technikos mokslų kandidato laipsnį (1993 m. nostrifikuotas technikos mokslų daktaru). 1973 m. pakeltas vyr. dėstytoju, 1975 m. – einančiu docento pareigas, kitais metais išrinktas Bendrosios matematikos katedros vedėju–docentu. Šias pareigas ėjo iki 1993 m. vidurio. Vadovaudamas katedrai pasižymėjo reiklumu sau, kolegoms ir studentams. Kvalifikuotai skaitė matematikos paskaitas ir vedė pratybas, magistrantams vadovavo „Optimizavimo ir prognozavimo“ moduliui. Kvalifikaciją kėlė stažuodamasis Minsko skaičiavimo mašinų gamykloje (1976) ir Bendrosios bei Specialiosios matematikos katedrų vedėjų pasitarime–seminare (1983).
Spaudoje paskelbė virš 40 mokslinių straipsnių, tarptautinėse ir sąjunginėse mokslinėse konferencijose skaitė pranešimus. Jis monografijos „Precizinių juostos traukimo mechanizmų dinamika“ (1984) bendraautoris, išleido dviejų dalių mokymo knygą „Diferencialinių lygčių sąvokos ir uždaviniai“, studentams rašė kontrolinių darbų užduotis, vakarinio skyriaus studentams sudarė tematinius– kalendorinius planus. Jo darbą gerai vertino kolegos ir vadovybė, buvo išrinktas Universiteto Senato nariu. Jis buvo vienas Kauno technologijos universitete Fundamentaliųjų (vėliau pavadintu Matematikos ir gamtos) mokslų fakulteto signatarų. 1997 m., pasibaigus terminuotai darbo sutarčiai, buvo atleistas iš užimamų docento pareigų universitete. A. Andriuškevičius pasižymi pilietiškumu.
Buvo aktyvus Lietuvos Sąjūdžio ir Tėvynės sąjungos (Lietuvos konservatorių) partijos narys, vėliau – Tėvynės sąjungos–Lietuvos krikščionių demokratų partijos ilgametis Priežiūros komiteto pirmininkas. 1995 m. buvo išrinktas Kauno miesto savivaldybės tarybos nariu, vadovavo jos Kultūros ir švietimo komitetui, du mėnesius ėjo Kauno miesto mero, vėliau – vicemero pareigas.
Nuo 1997 m. pavasario iki 2000 m. rudens – Lietuvos Respublikos Seimo narys. Čia vadovavo Ignalinos atominės elektrinės regiono problemų komisijai, buvo Seimo delegacijos Tarpparlamentinėje Sąjungoje narys.
Parengė Albinas Tamašauskas
