Alfonsas Antanas Bačinskas (1932-07-26 Alvitas, Vilkaviškio apskr.–2009-10-01 Kaunas), matematikas, technikos mokslų daktaras, docentas, ilgametis KPI (vėliau KTU) dėstytojas (1962–2002), tremtinys.
Gimė Vinco ir Adelės Bačinskų šeimoje. Tėvas nepriklausomoje Lietuvoje buvo Alvito, vėliau Gižų, valsčių sekretorius ir pašto agentūros viršininkas. Jis priklausė tautininkų partijai ir vadovavo šaulių būriui. 1941 m. birželio 14 d. Gižuose sovietiniai okupantai Bačinskų šeimą suėmė. Jiems nieko negalėjo pagelbėti net tuomet su okupantu kolaboravusi tėvo pusseserė Salomėja Nėris. Vilkaviškio geležinkelio stotyje tėvą nuo šeimos atskyrė ir ištrėmė į Rešiotų NKVD koncentracijos stovyklą Krasnojarsko krašte. Čia 1941 m. buvo įkalinti Lietuvos respublikos politiniai veikėjai. Kitais metais, artėjant spalio perversmo 25-osioms metinėms, jį su daugeliu kitų lietuvių čia sušaudė. Motiną su trimis vaikais ištrėmė į Altajaus krašto Akutichos miestą.
A.Bačinskas 1938 m. pradėjo lankyti Gižų pradinę mokyklą. Tremiant jis buvo baigęs tris jos skyrius. Tremtyje, Akutichos vidurinėje mokykloje, tęsti mokslą pradėjo tik po penkerių metų pertraukos. Ją baigęs įstojo į Bijsko instituto Fizikos–matematikos fakultetą. 1955 m., grįžęs į Lietuvą, matematikos studijas tęsė Vilniaus universiteto Fizikos–matematikos fakultete. 1958 m., išlaikęs valstybinius egzaminus ir apgynęs diplominį darbą „Kai kurių homotopinių grupių apskaičiavimas“, įgijo matematiko ir vidurinės mokyklos matematikos mokytojo kvalifikaciją. Tačiau paaštrėjus reumatoidiniam sąnarių uždegimui, dvejus metus negalėjo dirbti. Ši Sibiro šalčiuose (iki -500 C) įgytoji liga jį persekiojo visą likusį gyvenimą. 1960–1962 m. jis dirbo Kudirkos Naumiesčio Žemės ūkio technikumo fizikos ir matematikos dėstytoju. 1962 m. KPI rektorius prof. K. Baršauskas, neatsižvelgdamas į Instituto partinės organizacijos vadovų prieštaravimą, buvusį tremtinį iš Gižų paskyrė dirbti Bendrosios matematikos katedros asistentu, o 1966 m. – vyr. dėstytoju. 1980 m. jis buvo priimtas į mechaninių dydžių matavimo prietaisų metinę aspirantūrą. Čia nagrinėjo vibrosmūgines sistemas. 1983 m. KPI mokslo taryba už darbą „Elektrostatinių registratorių dinaminio tikslumo analizė“ jam suteikė technikos mokslų kandidato laipsnį. 1993 m. nostrifikuotas technikos mokslų daktaru. Nuo 1985 m. – einantis docento pareigas. 1988 m. jam suteiktas docento mokslinis vardas. Jis paskelbė daugiau kaip 30 mokslinių bei mokslinių-metodinių straipsnių. Dalyvavo respublikinėse mokslinėse konferencijose. Aktyviai dirbo mokslinį ir metodinį darbą. Jis yra mokymo knygų „Tiesinių lygčių sistemos“ (1988) ir „Uždavinių rinkinys“ I dalies (1993) autorius, „Tikimybių teorijos ir statistikos praktikumo“ (2002, 2004) bendraautoris. Kvalifikaciją kėlė KPI Skaičiavimo centre (1971), Maskvos inžineriniame statybos institute (1976), Baltarusijos universitete (1987). Už gerą darbą rektoriaus skatintas piniginėmis premijomis. Jis buvo kvalifikuotas ir studentų mėgstamas dėstytojas. Domėjosi žaidimų teorijomis ir tuo klausimu daug rašė. 2002 m., dėl pensinio amžiaus, darbo sutartis su juo toliau nebuvo pratęsta.
Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, Salomėjos Nėries sūnus Saulius Bučas Kiršuose susigrąžino motinos tėvų žemę. A. Bačinskas, dar dirbdamas universitete, o vėliau išėjęs į pensiją, giminaičio ūkyje įsitraukė į aktyvią veiklą. Jie dirbo žemę, augino ir savo poreikiams gamino ekologinę produkciją. Labai domėjosi bitėmis ir jų produktais. Įveisė ir prižiūrėjo virš 100 šeimų bityną. Pabrėžtina, kad kaip tik sveikatos problemos skatino Alfonsą praktikuoti sveiką mitybą, o tuo pačiu motyvavo jį užsiimti ekologišku ūkininkavimu ir bitininkyste. Jis pasižymėjo atjauta – daugelį metų pagelbėdavo, už jį didesnę negalią turėjusiam, fakulteto kolegai J. Okuniui.
Vyresnieji Alfonso broliai dvyniai Vincas ir Zigmas taip pat tremtyje baigė Akutichos vidurinę mokyklą. Vincas, baigęs vidurinę, studijavo ir baigė Bijsko instituto Fizikos–matematikos fakultetą. Po to trejus metus mokytojavo Akutichos mokykloje. 1956 m. grįžęs į Lietuvą jis dvidešimt metų dirbo Gelgaudiškio vidurinės mokyklos fizikos mokytoju. Dirbdamas įrengė Šakių rajone geriausią fizikos kabinetą. Po to dirbo Gelgaudiškio keramikos gamyklos direktoriaus pavaduotoju. Čia dirbdamas baigė Vilniaus universiteto Pramonės ekonomikos fakultetą. Susikūrus Sūduvos statybinių medžiagų gamybiniam susivienijimui, dešimt metų vadovavo jo Planavimo skyriui. Tremtyje Zigmas baigė Barnaulo sunkiosios pramonės mašinų institutą. Grįžęs į Lietuvą įsidarbino Marijampolės Maisto pramonės automatų gamykloje inžinieriumi. Sūnūs su didžiuliu dėkingumu ir pagarba mini 1983 m. Amžinybėn išėjusią motiną. Ji buvo labai pamaldi, darbšti, rūpestinga ir net sunkiais gyvenimo momentais pasižymėjo sveika pragmatine mąstysena. Ankstyvoje vaikystėje sovietiniam okupantui atėmus iš vaikų tėvą, ji viena, tremties ir karo sąlygomis, juos užaugino, išmokslino ir visus tris sugrąžino Lietuvai.
A. Bačinskas mirė 2009 m. spalio 1 d. Palaidotas Alvito kapinėse .
Parengė Albinas Tamašauskas
