(1921-08-01 – 2011-02-16)
ilgametis universiteto Fizikos katedros darbuotojas, Lietuvos sklandymo rekordininkas, visuomenės veikėjas.
Jonas BALČIŪNAS (1921-08-01 Kirdonys, Biržų aps. – 2011-02-16 Kaunas), ilgametis universiteto Fizikos katedros darbuotojas, Lietuvos sklandymo rekordininkas, visuomenės veikėjas.
1939 m., baigęs Panevėžio vidurinę amatų mokyklą, savanoriu įstojo į Lietuvos kariuomenę. Čia buvo paskirtas į karo aviacijos pulką Šiauliuose ir įrašytas kandidatu į karo aviacijos mokyklą. 1940 m., sovietams likvidavus mokyklą, mokėsi Vilniaus aukštesnėje technikos mokykloje, vėliau – Kauno suaugusių instituto technikos skyriuje (1941 – 1944). Sovietams antrą kartą okupavus Lietuvą, slapstėsi vengdamas karinės tarnybos. 1945 m. pradžioje sovietų suimtas ir nuteistas 5-erius metus kalėti. Visgi iš Lukiškių Kalėjimo mobilizuojamas į okupacinę kariuomenę, o prabėgus metams – demobilizuotas. Nuo 1946 m. Kauno Valstybinio Vytauto Didžiojo universiteto (KVVDU) Fizikos katedros vyr. laborantas. Vėliau Kauno politechnikos instituto (KPI) mokymo meistras, laboratorijos vedėjas. Greta tiesioginio darbo universitete (institute) Kauno vakarinėje-pamaininėje mokykloje dėstė fiziką (1946–1969). Nuo 1957 m. iki išėjimo į pensiją (2000), vadovavo Fizikos demonstraciniam kabinetui, daug prisidėjo išsaugant, dar prieškariu užsienyje įgytą, gan brangią fizikos reiškinių demonstravimo aparatūrą, kartu su kitais sukūrė daug naujų demonstracijų.
J. Balčiūnas labai daug nuveikė Lietuvoje vystant aviacijos sportą. Jis buvo pajėgiausio Lietuvoje KPI sklandymo klubo pirmininkas (1948–1969). 1950 m. įsteigė parašiutininkų sekciją. Pats buvo aistringas sklandytojas – Lietuvos rekordininkas. Būdamas Lietuvos sklandymo flagmanu, sukonstravo pirmąjį sklandytuvų išvilktuvą (1955). Jis vienas pirmųjų sovietmečiu kovojęs už Lietuvos aviacijos istorijos legalizavimą, buvo Lietuvos aeroklubo Aviacijos istorijos komiteto pirmininku, Lietuvos aviacijos veteranų sąjungos Kauno skyriaus garbės pirmininku, nuo 1968 m. – Lietuvos kultūros fondo nariu, S. Dariui ir S. Girėnui paminklui statyti komiteto nariu. J. Balčiūnas buvo vienas iš Visuomeninio aviacijos muziejaus įkūrėjų (1983), iš kurio išaugo valstybinis Lietuvos aviacijos muziejus. Aviacijos ir kosmonautikos klausimais laikraščiuose bei žurnaluose paskelbė per 300 straipsnių, o „ Žinijos“ draugijoje perskaitė daugiau kaip 500 paskaitų. Nemaža dalis jų skaityta apie S. Dariaus ir S. Girėno didvyrišką žygį į Lietuvą. Iš aviacijos srities rašydamas straipsnius ir konsultuodamas vaisingai bendradarbiavo su enciklopedijų, žinynų ir žodynų leidėjais. Jis knygų „Lėktuvai, lakūnai, žygdarbiai“ (1975), „Sklandytojų skrydžiai“ (1978), „Tėviškės akimirkos“ (1993), „Nuo Kirdonių iki Biržų“ (1995), „Lietuvos sparnai“ (1997) autorius, bei knygų „Debesų keliais“ (1961), Žydraisiais vieškeliais“ (1969), „Lietuvos aviacijos sportui“– 60 (1987) ir albumo „Į Lietuvą“ bendraautoris.
J. Balčiūnas apdovanotas daugeliu medalių, iš jų nepriklausomos Lietuvos: medaliu „Už nuopelnus Lietuvos sportui“ (1992), S. Dariaus ir S. Girėno medaliu „Už nuopelnus Lietuvos aviacijai“ ( 1993) ir Antano Gustaičio medaliu „Už nuopelnus aviacijai“ (2010).
Parengė: A. Tamašauskas, N. Oržekauskienė
