Romualdas BALTRUŠIS (1926-05-01 Ukmergė), inžinierius technologas, habilituotas chemijos mokslų daktaras, profesorius.
1945 m. baigė Ukmergės A. Smetonos gimnaziją ir tais pačiais metais įstojo į Kauno universiteto (KVVDU) chemijos fakultetą. Jį 1950 m. baigė su pagyrimu. Mokslinę veiklą pradėjo Maskvos D. Mendelejevo cheminės technologijos instituto aspirantūroje pas akademiką V. Radionovą. Nuo 1952 m. mokslinius darbus tęsė KPI Organinės chemijos katedroje (vadovavo akademikas A. Purėnas). Tyrinėjo β-aminorūgščių ir jų darinių sintezę. 1954 m. apgynė chemijos mokslų kandidato disertaciją „N-aril-β-aminorūgščių sintezė ir kitimai“, o 1970 m. – chemijos mokslų daktaro (1993 m. nostrifikavo hab. dr.) disertaciją, kuri buvo skirta N-aril-, N-piridil, N-chinolil-β-alaninų sintezei ir jų kitimams į pirimidino darinius. 1973 m. jam suteiktas profesoriaus vardas.
1980 m. išrinktas Organinės chemijos katedros vedėju. Šiai katedrai vadovavo iki 1990 m. Vėliau, iki išeinant į pensiją (1994 m.), dirbo katedros profesoriumi.
Per ilgus pedagoginio darbo metus studentams skaitė organinės chemijos, bioorganinės chemijos, polimerų fizikos ir chemijos, polimerų chemijos, medienos ir celiuliozės chemijos paskaitų kursus. 1986 m. laimėjo KPI geriausio lektoriaus konkursą. Vienas ir su bendraautoriais parengė ir išleido mokymo metodinių priemonių, 3 vadovėlius, monografiją, kartu su F. Staniuliu išvertė V. Radionovo „Organinės chemijos praktikos darbus“, redagavo iš rusų kalbos išverstas knygas: „Organiniai stambiamolekuliniai junginiai“ ir „Polimerų fizinė chemija“. 1975 m. už vadovėlius „Stambiamolekulinių junginių chemija“ ir „Organinė chemija“ I ir II dalis R. Baltrušiui (kartu su kitais) paskirta Lietuvos valstybinė premija.
R. Baltrušis plėtojo kelių krypčių mokslinius tyrimus. 1980 m. įkūrė Augimo stimuliatorių laboratoriją, kurioje su suburta ir vadovaujama mokslininkų grupe susintetino apie 1000 naujų organinių junginių. Kai kurie iš jų pasižymėjo biologiniu aktyvumu ir pavadinti „stilitais“, nes skatino žemės ūkio kultūrų augimą, didino derlingumą. Kita R. Baltrušio tyrimų kryptis – hidrintų pirimidino darinių sintezė ir jų pritaikymas kai kurių polimerų termooksidacinės destrukcijos stabilizavimui.
Per 130 mokslinių straipsnių, 49 autoriniai pažymėjimai, beveik 40 mokslo populiarinimo straipsnių, dalyvavimas 38 mokslinėse konferencijose, parengti 9 mokslų daktarai ir 2 habilituoti mokslų daktarai, rodo, kad itin sėkminga buvo šio mokslininko ir pedagogo veikla. Jis palaikė glaudžius mokslinius ryšius su užsienio firmomis „Shell Research Ltd.“ (Didžioji Britanija), „Kemira“ (Suomija), „Phone-Poulenc Agrochimie“ (Prancūzija), „Du Pont Agricultural products Dev.“ (JAV).
1986 m. R. Baltrušiui suteiktas Lietuvos nusipelniusio mokslo veikėjo garbės vardas.
Parengė: E. Grinienė, E. Rinkevičienė
Literatūra
Baltrušis R. Atsiminimų pynė. Kaunas: VDU leidykla, 2007
