Biografijos faktai
(1936-01-05 – 2025-07-18)
Prof. Jurgis Bučas gimė 1936 m. sausio 5 d. Kriukuose (Joniškio rajonas). 1943–1947 m. mokėsi Blauzdžiūnų (Joniškio rajonas) pradinėje mokykloje, 1948–1951 m. – Kriukų 7-metėje mokykloje, 1952–1955 m. – Linkuvos (Pakruojo rajonas) vidurinėje mokykloje, 1956–1962 m. studijavo Kauno politechnikos institute, 1965–1968 m. – KPI aspirantūroje (neakivaizdiniame skyriuje), 1982–1984 – Oratorių liaudies universitete.
Prof. J. Bučas darbinė veikla: 1962–1965 m. Ukmergės rajono vyr. architektas, 1968–1972 m. Kauno K. Požėlos rajono vyr. architektas, 1972–1975 m. Kultūros paminklų konservavimo instituto Kauno skyriaus viršininkas, 1975–1990 m. Architektūros ir statybos instituto vyr. mokslo darbuotojas, 1990–1997 m. Statybos ir urbanistikos ministerijos ekspertas, 1994–1995 m. Vilniaus dailės akademijos Kauno dailės instituto prorektorius mokslui, 1995–2005 m. Kauno technologijos universiteto Architektūros ir kraštotvarkos katedros vedėjas, KTU Kraštotvarkos centro direktorius. 1980 m. apgynė daktaro(architektūra ir teritorijų planavimas), 1994 m. – habilituoto daktaro (humanitarinių m.) disertaciją. 1995 m. suteiktas docento vardas, o 1996 m. – profesoriaus vardas.
Prof. J.Bučo pagrindinės mokslo bei pedagoginės veiklos kryptys: – Kultūrologiniai kraštovaizdžio tyrimai ir kultūrinio kraštovaizdžio ypatumai; Kaimo kraštovaizdžio tvarkymo optimizavimas; Kultūros vertybių apsauga ir propagavimas; Lietuvos kraštotvarka; Kultūrologiniai tyrimai saugomose teritorijose; Kraštovaizdžio tyrimai siekiant išsaugoti krašto kultūrinį identitetą.
Prof. J. Bučas parengė monografijas: „Lietuvos kaimo kraštovaizdžio raida ir istorinės vertybės“ 1988 m.; „Lietuvos kraštovaizdžio saugotinų kultūros vertybių sistemos formavimo ir apsaugos metodologiniai pagrindai“, 1993 m. „Kuršių nerijos nacionalinis parkas“ 2001 m.; „KTU pastatai: Istorija ir architektūra“ (su bendrautoriais), 2001 m.; „Trakų nacionalinis parkas“ 2015 m., vadovėlį „Kraštotvarkos pagrindai“, 2001 m.
Prof. J. Bučo plati visuomeninė ir praktinė veikla paminklosaugos ir kraštotvarkos srityse. Jis buvo Lietuvos ICOMOS komiteto narys, Lietuvos architektų sąjungos narys, Lietuvos kraštovaizdžio architektų sąjungos narys, Kultūros vertybių apsaugos departamento ekspertas, Kultūros vertybių apsaugos departamento, Kultūros paveldo mokslinio centro, Architektūros ir statybos instituto bei Mokslo tarybų narys.
Prof. J. Bučas aktyviai dalyvavo rengiant Birštono, Druskininkų, Palangos kurortų bendruosius (buvusius generalinius) planus ir jų įtakos zonų kraštovaizdžio tvarkymo schemas (1982 m., 1987m., 1994 m.). Parengė Veršvos, Nemuno ir Nevėžio santakos kraštovaizdžio draustinių planus, Paparčių istorinio‑archeologinio draustinio steigimo ir tvarkymo planus (1994 m., 2001 m., 2002 m.), Siesarties upės ir jos gretimybių kraštovaizdžio draustinio steigimo siūlymus (2013 m.), su kitais – Kelmės, Kretingos miestų plėtros planus (1995 m., 1996 m.), Lietuvos Respublikos teritorijos bendrąjį planą (1996–1998 m.), Panemunių, Veisiejų, Metelių, Gražutės, Kauno marių regioninių parkų planavimo schemas (1997–1998 m.), Kauno miesto bendrąjį planą (1998–2002 m.), dolomito kasinių Petrašiūnuose (Pakruojo rajonas) antrinės panaudos galimybių kraštotvarkinę studiją ir teritorijos specialųjį marketingo planą rekreaciniam pramoginiam naudojimui (2010 m.).
Prof. J. Bučas apdovanotas V. Adamkaus specialiu premijos diplomu už svarbiausius darbus gamtos apsaugos ir kraštotvarkos srityje (1995 m.), Aukščiausio laipsnio valstybinė stipendija už pasiekimus moksle (1998-1999 m.), Lietuvos Didžiojo Kunigaikščio Gedimino Ordino karininko Kryžiumi už nuopelnus Lietuvos valstybei (2002 m.), Antrąja valstybine premija už aukštojo mokslo bendrąjį vadovėlį „Kraštotvarkos pagrindai“ (2003 m.), 2003 m. Lietuvos mokslo premija už darbų ciklą „Lietuvos miestų ir kaimo kultūrologiniai tyrimai (1980-2002)“.
