(1939-11-06 – 2024-02-17)
Virgilijus Vladislovas Bulovas gimė 1939 m. lapkričio 6 d. Kaune, karininko šeimoje. Tėvas buvo Trečiojo Geležinio vilko dragūnų pulko leitenantas. 1941 m. sovietai jį areštavo ir išvežė į Taišetlagą, kur jis žuvo.
V. V. Bulovas 1955 m. baigęs Kauno „Aušros“ berniukų gimnaziją įstojo į Kauno politechnikos institutą ir 1960 m. įgijo inžinieriaus elektriko specialybę. Dirbo: Kauno politechnikos institute/Kauno technologijos universitete 1960 m. asistentu, 1962 m. vyr. dėstytoju, 1968 m. KPI Automatikos ir skaičiavimo technikos fakulteto prodekanu, nuo 1976 m. docentas, nuo 1987 m. Specialistų tobulinimosi fakulteto dekanas.
V. V. Bulovas 1972-06-16 apgynė disertaciją „Vienasluoksnio slenkstinio tinklo apmokymo algoritmo tyrimas“. Parengė apie 50 mokslinių straipsnių, 2 išradimų bendraautoris. Parengė knygas: 1979 m. „Skaičiavimo mašinų tinkla“, 1989 m. „Mikroprocesoriai“ (su bendraautoriais).
V. V. Bulovas buvo 1992–1996 m. Lietuvos Respublikos Seimo narys, dirbo Užsienio reikalų komitete. 1993 m. kovo 25 d. Prezidento dekretu paskirtas Valstybinės derybų su Rusija delegacijos vadovu, daug prisidėjo prie Rusijos kariuomenės išvedimo iš Lietuvos. 1993–1996 m. Seimo derybų su Nepriklausomų Valstybių Sandraugos šalimis darbo grupės vadovas. Jo vadovaujama darbo grupė tarptautinėmis sutartimis išsprendė daug svarbių Lietuvai problemų, tarp jų sureguliavo Rusijos karinio tranzito ir Rusijos karo lėktuvų skrydžių problemas, pasiekė, kad tranzitas vyktų pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas taisykles. Aktyviai dalyvavo JAV Prezidento B. Klintono pasiūlytoje Regioninėje oro erdvės kontrolės programoje. 1996 m. ir 2003-05–2004-11 m. Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministras, 2001-02 m. ir 2004-06 m. Vidaus reikalų viceministras, 2001-02 m. Vidaus reikalų ministerijos sekretorius, 2006 -08–2007-12 m. Vidaus reikalų ministro patarėjas. 1997 m. kovo-balandžio mėn. Kauno miesto savivaldybės tarybos narys, 1997–2001 m. Lietuvos nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius Kazachstane.
V. V. Bulovas apdovanotas: 1992 m. Sausio tryliktosios atminimo medaliu, 1996 m. Kariuomenės kūrėjų savanorių medaliu.
V. V. Bulovas domėjosi Orientavimosi sportu ir įtraukė visą savo šeimą, aktyviai dalyvavo Lietuvos ir tarptautinėse varžybose, kaip dalyvis ar teisėjas.
