Vincas BUTAUSKAS (1887-05-20 Dubenai, Vilkaviškio aps. -1980-10-01 Kaunas) Lietuvos kariuomenės pulkininkas, KPI Aspirantūros skyriaus vedėjas, Pirmojo pasaulinio karo dalyvis, daugelio ordinų kavalierius.
1909 m. baigęs Marijampolės gimnaziją, dvejus metus carinės Rusijos kariuomenėje atliko karinę prievolę ir išėjo į atsargą atsargos leitenanto laipsniu. 1911-1914 m. Dorpato universitete studijavo mediciną. Prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui buvo mobilizuotas į Krasnojarsko pėstininkų pulką ir paskirtas nerikiuotės kuopos vadu. 1914–1917 m. visą laiką dalyvavo karo veiksmuose, buvo sužeistas ir kontūzytas. Po Spalio perversmo, kaip vyresnio kurso studentas medikas, buvo demobilizuotas ir įstojo į Maskvos universitetą tęsti studijas. Tačiau dėl lėšų stokos studijas metė ir įsidarbino „Belaisvių ir pabėgėlių evakavimo centrinėje valdyboje“.
1921 m. grįžo į Lietuvą. Vykstant karo veiksmams su Lenkija mobilizuojamas į Lietuvos kariuomenę ir paskiriamas į Intendantūros skyrių. 1922 m. suteiktas kapitono, o 1926 m. – majoro laipsnis. 1925–1928 m. studijavo Prahos intendantūros Karo akademijoje ir išlaikė baigiamuosius griežtuosius egzaminus. Po studijų perkeltas į Kariuomenės intendantūrą, suteiktas pulkininko leitenanto laipsnis (1929). 1930 m. paskirtas kariuomenės intendanto padėjėju ir 1932 m. perkeltas į pulkininko pareigas. Karinės intendantūros srityje jis buvo aukščiausios kvalifikacijos specialistas Lietuvoje. Gerai mokėjo lietuvių, čekų ir rusų kalbas, suprato vokiškai, lenkiškai, ukrainietiškai. Dirbdamas Intendantūroje dar dėstė Karo mokyklos Aukštuosiuose karininkų kursuose. 1940 m. sovietams okupavus Lietuvą paleistas į atsargą.
Sovietams reokupavus Lietuvą, 1945 m. įsidarbino Kauno valstybinio Vytauto Didžiojo universiteto juriskonsultu. 1946 m. Medicinos fakulteto tarybos vienbalsiai išrinktas į Medicinos fakulteto Karinės katedros vyr. Dėstytojo pareigas. Tačiau dėl sovietinių represijų nukreiptų prieš vadinamuosius „buržuazinius inteligentus“, rektorius rinkimų rezultatų įsakymu nepatvirtino. Vėliau 1948 m. dėl tų pačių priežasčių apskritai turėjo palikti universitetą. Tik 1953 m. rektorius K. Baršauskas jį priėmė į KPI (už ką partinio aktyvo daugelį kartų buvo kaltinamas) ir įdarbino Aspirantūros skyriuje. Nuo 1955 m. iki išėjimo į pensiją (1966) jis šiam skyriui ir vadovavo.
V. Butauskas apdovanotas II rūšies Vyties kryžiaus III laipsnio ordinu (1926), DLK Gedimino III laipsnio ordinu (1932), Vytauto Didžiojo III laipsnio ordinu (1938), Lietuvos nepriklausomybės medaliu (1928). Rusijos kariuomenėje apdovanotas ordinais: Šv. Stanislovo II laipsnio su kardais (1915), III laipsnio su kardais ir kaspinu (1914), Šv. Anos II laipsnio su kardais (1916), IV laipsnio su užrašu „Už narsumą“ (1914), III laipsnio su kardais ir kaspinu (1915).
Parengė Albinas Tamašauskas
