(1923-10-21 – 2021-04-16)
Doc. V. Čepukėnas gimė 1923 m. spalio 21 d. Ukmergės apskrityje, Deltuvos valsčiuje, Gintarų kaime. Mokėsi Kauno kunigų seminarijos licėjuje, kurį baigė 1944 metais ir tais pačiais metais įstojo savanoriu į Tėvynės apsaugos rinktinės Tauragės kuopą ir gavo kovos krikštą. 1945 m. kuopa buvo sovietų armijos apsupta ir paimta į nelaisvę, o V. Čepukėnas pateko į lagerį Gardine, o vėliau buvo ištremtas į Uchtą Komi ASSR.
1950 m. įstojo į Vilniaus Valstybinio pedagoginio instituto Užsienio kalbų fakulteto prancūzų kalbos specialybę. 1954 m. baigė institutą, gaudamas diplomą su pagyrimu, ir buvo nukreiptas dirbti į Joniškėlio vidurinę mokyklą mokytojo pareigose.
1964 m. pradėjo dirbti Kauno politechnikos instituto Užsienio kalbų katedroje asistento pareigose. Mokydamas būsimuosius inžinierius prancūzų kalbos, savarankiškai ir konsultuojant Aleksandrui Jacikevičiui, parengė psichologijos mokslų daktaro disertaciją „Interferencijos apribojimo psichologiniai dėsningumai mokant trečiosios kalbos“, ją apgynė Vilniaus universitete 1972 m.
Doc. V. Čepukėnas aktyviai dalyvavo visuomeniniame gyvenime. Prasidėjus pertvarkai KPI Užsienio kalbų katedroje organizavo Sąjūdžio grupę, dalyvavo rinkimų į AT rinkimų štabo darbe Pagėgių apygardoje, užmezgė ir palaikė ryšius su Prancūzijos institucijomis ir organizuodavo jų susitikimus su Lietuvos valstybės pareigūnais. Ilgametė visuomeninė veikla buvo įvertinta 2001 metais suteikiant valstybinį apdovanojimą – Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanoriu medaliu ir paskirta LR pirmojo laipsnio valstybine pensija.
