Skirmantas Civinskas (1939-08-17 Karčrūdė, Marijampolės apskr.—2010-05-16 Kaunas), radijo inžinierius, ilgametis KTU Fizikos katedros dėstytojas (1967–2010), tremtinys.
Skirmantas gimė Suvalkijos pasiturinčių ūkininkų Onos Vosyliūtės Barčėnienės ir Vinco Barčėno šeimoje. 1941 m. birželio 14 d. jį, neturintį nė dvejų metų, su mama ir seneliais (tėvo tėvais) sovietiniai okupantai ištrėmė į Sibirą. Tėvo tą naktį nebuvo namuose, todėl jis tremties išvengė. 1944 m. vasarą, prie Lietuvos grėsmingai priartėjus sovietinei armijai, tėvas pasitraukė į Vokietiją, o vėliau persikėlė į Kanadą. Čia 1989 m. mirė. Po karo Skirmanto mamos pusbrolis Antanas Civinskas, žinodamas, kad per karą Enakijevo miesto (Ukraina) archyvas sudegė, Skirmantui Barčėnui gavo fiktyvų gimimo liudijimą. Jame parašyta, kad jis 1940-12-30 gimė Enakijeve, taigi– pačiu ne tremtinys. Su tokiu dokumentu A. Civinskas 1948 m. nelegaliai Skirmantą su mama parvežė į Lietuvą. Lietuvoje NKVD struktūroms ieškant bėglių, jis Skirmantą įsivaikino, suteikė jam Civinsko pavardę ir apsigyveno Vilkijoje.
Skirmantas pirmą klasę baigė tremtyje. Nors grįžus į Lietuvą mokytis lietuvių kalba buvo sunku, bet Vilkijos mokyklos pradinę klasę baigė su pagyrimu. Persikėlęs pas Aleksote gyvenusį įtėvio brolį, toliau mokėsi Kauno 14-oje vidurinėje mokykloje. Ją baigė 1957 m. Nuslėpęs savo socialinę kilmę, sėkmingai įstojo į KPI Elektrotechnikos fakultetą ir studijavo tuomet prestižinę radiotechnikos specialybę. 1963 m. baigęs institutą ir įgijęs radijo inžinieriaus kvalifikaciją, dirbo Kauno radijo matavimo technikos mokslinio tyrimo instituto inžinieriumi, vėliau–vyresniuoju inžinieriumi.
1967–1970 m. fizikos žinias gilino KPI Fizikos katedros aspirantūroje. 1970 m. paskirtas dirbti Fizikos katedros asistentu, vėliau – vyr. dėstytoju (1990), vyr. asistentu (1992), lektoriumi (2001). Jo mokslinės veiklos pagrindinės kryptys buvo branduolinis magnetinis rezonansas ir magneto plazminių bangų sklidimas. Su pranešimais dalyvavo mokslinėse konferencijose ir paskelbė dešimt mokslinių straipsnių. Fiziko kvalifikaciją kėlė Baltarusijos universitete (1973), Leningrado politechnikos institute (1979 ir 1984) ir Kauno radijo matavimo technikos mokslinio tyrimo institute (1989).
Dėstytojas S. Civinskas užsiėmimams ruošdavosi kruopščiai, buvo reiklus sau ir studentams. Jis kvalifikuotai vadovavo fizikos laboratoriniams darbams ir fizikos pratyboms. Joms užduočių pobūdį, sudėtingumą, uždavinių sprendimo būdus ir kt. derindavo su teorinio kurso dėstytoju ir pratybas integruodavo į fizikos kurso studijas. Jis skaitė „Fizikinio eksperimento metodologijos“ kursą ir dalyvavo fizikos brandos egzaminų komisijoje. Už gerą, stropų darbą S. Civinską rektorius skatino padėkomis ir piniginėmis premijomis.
1966 m. vedė pradinių klasių mokytoją Eleonorą Genovaitę Jurgelaitytę. Jie užaugino sūnus Audrių ir Giedrių bei dukrą Mildą. Audrius Mastaičių Aukštesniojoje žemės ūkio mokykloje įgijo buhalterio, o Giedrius Kauno politechnikume – elektriko kvalifikaciją. Milda Lietuvos valstybiniame kūno kultūros institute studijavo turizmo vadybą, o vėliau JAV baigė kosmetologijos ir masažo mokyklas. 1996 m., pakvietus tetai, vaikai išvyko į JAV. Dabar Giedrius ir Milda dirba JAV, o Audrius grįžo į Lietuvą.
S. Civinskas buvo pilietiškas žmogus. 1985 m. jis susigrūmė su trimis nusikaltėliais, bandžiusiais išplėšti kolūkio kasą. Už parodytą drąsą ir ryžtą rektorius jam išreiškė padėką ir paskyrė piniginę premiją. Eleonora ir Skirmantas Civinskai Atgimimo laikotarpiu ir vėliau buvo Lietuvos sąjūdžio nariai, aktyviai dalyvavo įvairiose Sąjūdžio akcijose, Tremtinių sąjungai atstovavo per rinkimus dirbdami apylinkių komisijų nariais bei rinkimų stebėtojais. Skirmantas buvo aktyvus buriuotojas, dar besimokydamas mokykloje, jai atstovavo dviračių varžybose, puikai čiuožė pačiūžomis ir slidėmis.
S. Civinskas mirė 2010 m. gegužės 16 d. Palaidotas Kaune, Panemunės kapinėse. Jo atminimas įamžintas Baltijos kelio memorialinėje skulptūroje Vilniuje, geltono fono plytoje Nr.5600.
Parengė Albinas Tamašauskas
