Juozas Dalinkevičius (1893-06-13 Paąžuoliai, Ukmergės apskr. – 1980-02-26 Kaunas), geologas, geografas, mineralogas.
Juozas Dalinkevičius, sidabro medaliu baigęs Gardino realinę gimnaziją, 1911 m. įstojo į Peterburgo universiteto Fizikos ir matematikos fakultetą studijuoti astronomijos, kuria buvo susidomėjęs dar besimokydamas gimnazijoje. Bet 1912 m. perėjo į Peterburgo kalnakasybos institutą. 1912–1919 m. Peterburgo kalnakasybos institute studijavo mineralogiją, geologiją, kalnų pramonę ir technologiją. Nors dar neturėjo aukštojo mokslo baigimo diplomo, buvo priimtas dirbti asistentu Markšeiderijos katedroje (markšeiderija – kalnakasybos mokslo sritis, natūriniais matavimais ir geometriniais būdais padedanti nustatyti žemės gelmėse naudingųjų iškasenų struktūrą, formą ir dydį, (aut. pastaba). Tuo pat metu dirbo valstybiniame optikos institute. Dalyvavo ne vienoje geologinėje ekspedicijoje. 1924 m. parašė vadovėlį „Kalnakasybos geometrija (stratimetrija)“ rusų kalba.
1924 m. rudenį J. Dalinkevičius grįžo į Lietuvą. Nuo 1925 m. dirbo Lietuvos universiteto (LU) Geologijos katedroje Gamtos muziejaus vyresniuoju laborantu ir studijavo LU. Čia Technikos fakulteto chemijos technologijos skyriuje įgijo inžinieriaus technologo kvalifikaciją. 1931 m. buvo paskirtas vyresniuoju asistentu ir komandiruotas į Berlyno, vėliau – į Graco universitetą, kur 1933 m. apgynė disertaciją geologijos ir mineralogijos mokslų daktaro laipsniui gauti. Apgynęs habilitacinį darbą 1935 m., tapo privatdocentu. Tais pačiais metais pradėjo dirbti. 1936–1939 m. J. Dalinkevičius dirbo Vytauto Didžiojo universiteto Matematikos-gamtos fakulteto Mineralogijos ir geologijos katedroje docentu, Geologijos kabineto vedėju, o nuo 1940 m. Geologijos katedros vedėju, profesoriumi.
J. Dalinkevičius yra Lietuvos geologinio žemėlapio pradininkas. Apibendrinęs naujausius tyrimų duomenis, sudarė Lietuvos ir Pabaltijo valstybių geologinius žemėlapius (1926, 1928, 1932, 1935, 1939, 1956, 1959).
J. Dalinkevičius paskelbė daug mokslinių straipsnių. Svarbesnieji: „Lietuvos moliai“ (1931), „Lietuvos tercero periodo nuosėdos remiantis Šventosios upės vidurinio devono Old Red tyrimais“ (1933, vokiečių k.), „Lietuvos kreida“ (1934), „Papilės jūros profilio ir tektonikos klausimu“ (1934), „Lietuvos kreidos laikotarpio fosilinės žuvys“ (1935, anglų k.), „Devono stratigrafija Lietuvoje“ (1939), „Vilniaus geologinis profilis ir apatinio paleozojaus klausimas Lietuvoje“ (1940).
1940 m. Kauno universitete įkūrė Inžinerinės geologijos katedrą ir jai vadovavo iki 1948 m. Nuo 1940 m. dirbo ir Vilniaus universiteto Geologijos katedros vedėjo profesoriaus pareigose.
1941 m. J. Dalinkevičius įkūrė Geologijos institutą, buvo išrinktas Lietuvos Mokslų akademijos nariu korespondentu. 1949–1952 m. ėjo Geologijos ir geografijos instituto direktoriaus pavaduotojo pareigas.
1979 m. J. Dalinkevičiui buvo suteiktas Lietuvos TSR nusipelniusio mokslo veikėjo garbės vardas. Juozo Dalinkevičiaus vardu pavadinta premija, teikiama įvertinant Lietuvos geologų darbus.
Juozas Dalinkevičius mirė 1980 m. vasario 26 d. Kaune. Palaidotas Paąžuolių kaimo kapinėse Ukmergės rajone.
Parengė V. Keras
