Adolfas DOMAŠEVIČIUS-DAMUŠIS (1908-06-16 Mogiliavo sr., Baltarusija – 2003-02-27 Vilnius) technologijos inžinierius, silikatininkas, inžinerijos daktaras, profesorius, Lietuvos katalikų mokslų akademijos (LKMA) akademikas (1964 m.).
1928 m. baigė Panevėžio gimnaziją, studijavo VDU Technikos fakultete ir 1934 m., apgynęs diplominį darbą apie portlandcemenčio ir sieros rūgšties gamybą iš gipso, tapo diplomuotu technologijos inžinieriumi. Dirbo VDU Cheminės technologijos katedroje laborantu (1934–1935), Statybos katedros asistentu (1935–1940). 1937–1938 m. specializavosi Berlyno ir Frankfurto universitetuose, dirbo Vokietijos, Čekoslovakijos, Suomijos ir Latvijos cemento fabrikuose. Vokietijos „Krupp Gruson Werke” įmonės pusiau pramoninėje krosnyje iš lietuviškų žaliavų – Skirsnemunės kreidos ir kitų klinčių bei reikalingų priedų–išdegė klinkerį ir pagamino cementą. Šitaip prof. P. Jodelė, cemento gamybos Lietuvoje pradininkas, rengė A. Damušį vykdyti jo planą – iš savųjų žaliavų Lietuvoje kurti cemento pramonę. Prieš Antrąjį pasaulinį karą Skirsnemunėje buvo pradėta fabriko, kurio techninę užduotį parengė A Damušis, statyba, iš Čekoslovakijos buvo gauti įrenginiai. Pradėtą statyti cemento fabriką sunaikino Antrasis pasaulinis karas. Kartu su P. Jodele ir kolegomis jis įrodė, kad cemento gamyklą taip pat galima pastatyti prie Karpėnų ir Menčių karjero. Tai ir buvo tuoj po Antrojo pasaulinio karo pastatyta.
1940 m. Technikos fakulteto taryboje apgynė daktaro disertaciją „Aliuminio ir geležies deginių įtakos portlandcemenčio susitraukimui” (vad. P. Jodelė, J. Šimkus, J. Matulis). A. Damušis pirmasis silikatininkas – inžinerijos daktaras. 1940 m. prasidėjus sovietinei okupacijai, paskirtas Neorganinės technologijos katedros vedėju, vėliau – Technologijos fakulteto dekanu (1940 – 1944). Dėstė pagrindinį katedros kursą – neorganinę technologiją.
Prasidėjus Vokietijos ir SSRS karui, A. Damušis buvo vienas iš Birželio sukilimo vadovų. 1944 – 1945 m. kalintas Vokietijoje. 1947 m. persikėlė į JAV, 1948-1957 m. dirbo „Sherwin-Williams” bendrovėje Klivlende, 1957 – 1973 m. – „BASF Wyandotte” cheminėje bendrovėje Detroite. 1973 – 1982 m. Detroito universiteto profesorius ir Polimerų tyrimų instituto vicedirektorius. JAV ir kitose šalyse patentuota per 40 patentų. Dirbo Čikagoje išleistos „Lietuvių enciklppedijos” Cheminės technologijos skyriaus redaktoriumi.
1984 m. apdovanotas Vatikano šv. Silvestro ordinu, 1994 m. – Vyčio kryžiaus III laipsnio ordinu, 1997 m. jam suteiktas VDU garbės daktaro vardas. Tais pačiais metais grįžo gyventi į Lietuvą. Lietuvoje domėjosi AB „Akmenės cementas ” gamyba.
Parengė E. Grinienė ir B. Leskauskas
Literatūra
Silikatų technologijos katedra 1940 – 2010. Kaunas: Technologija, 2010.
Visuotinė lietuvių enciklopedija. IV t., 2003. Vilnius. 441 p.
