Algis Benjaminas POVILIONIS (1944-01-20 Manikūnų km, Panevėžio apskr.,) inžinierius mechanikas, technikos mokslų daktaras, ilgametis KTU (KPI) dėstytojas, tremtinys.
Algis Benjaminas gimė valstiečių Boleslovo ir Salomėjos Povilionių šeimoje. Buvo vyriausias iš keturių brolių. Šeimoje vaikai buvo auklėjami patriotine dvasia. Tėvui teko tarnauti Lietuvos kariuomenėje Kaune, dalyvavo kare su Lenkija. Tarnyba buvo sėkminga, grįžo namo sveikas ir nesužeistas. Vokiečių okupacijos metu tėvai ūkininkavo. Sugrįžę sovietiniai okupantai tėvus persekiojo, nacionalizavo ūkį, suvarė visus į kolūkį.
1951 m. rugsėjo pirmąją Algis Povilionis pradėjo lankyti Manikūnų pradinės mokyklos pirmąją klasę. Džiaugtis ilgai neteko, 1951 m. spalio 2 dieną ginkluotas kareivis išsivedė iš klasės, parvarė namo, įsodino pas šeimą į sunkvežimį ir, nuvežę į Panevėžio geležinkelio stotį, suvarė į gyvulinį vagoną. Taip prasidėjo kelionė į Sibirą. Suaugusiems buvo pateikti dokumentai, kuriuose reikėjo pasirašyti, kad „liaudies“ priešai išvežami visiems laikams, be teisės sugrįžti. Buvo ištremti į Tomsko sritį, Asinsko rajoną.
1952 m. Algis Povilionis pradėjo lankyti pirmąją klasę rusų mokykloje Sibire. Sibire baigė šešias klases. 1958 m. šeimai leista grįžti į Lietuvą. Algis Lietuvoje baigė Manikūnų septynmetę mokyklą ir metus dirbo kolūkyje. Po septynmetės baigimo toliau mokytis nepriėmė kaip tremtinio vaiko. Po metų sėkmingai įstojo į Pasvalio vidurinę mokyklą (dabar Pasvalio Petro Vileišio gimnazija) ir 1964 m. ją baigė. Tais pačiais metais įstojo į Kauno Politechnikos instituto Mašinų gamybos fakultetą, mašinų gamybos technologijos, metalo pjovimo staklių ir įrankių specialybę. 1970 m. baigė institutą su pagyrimu ir buvo paliktas dirbti Mašinų gamybos technologijos katedroje asistentu. Skirstant į darbovietes bandė verbuoti KGB darbui užsienyje, tačiau atsisakė, dėl to užsitraukė nemalonę – jam neleido mokytis aspirantūroje, todėl moksline veikla užsiėmė neakivaizdiniu būdu. Instituto vadovybės kaltinti dėl to negalima, nes juos griežtai prižiūrėjo KGB. 1988 metais, prasidėjus atšilimui, apgynė daktaro (kandidato pagal tuometinį vertinimą) disertaciją.
Mokslinio darbo kryptis – mažų gabaritų detalių vibracinis pozicionavimas ir surinkimo įrenginių projektavimas. Dirbo asistento, vyr. dėstytojo, 1990–1992 m. einančiojo docento ir nuo 1992 m. – docento pareigose. Dirbdamas aktyviai dalyvavo ūkiskaitiniuose darbuose, atliko tiriamuosius ir projektavimo darbus. Kartu su bendradarbiais suprojektavo ir įdiegė mažų gabaritų detalių surinkimo įrenginius Vilniaus magnetinių įrašų Konstravimo biure, miniatiūrinių detalių poliravimo įrenginį Panevėžio „Ekrano“ įmonėje, mikroperjungėjų testavimo įrenginį Telšių skaičiavimo gamykloje ir kitus.
Algis Povilionis dirbdamas katedroje vedė modulius lietuvių kalba bakalaurams ir magistrantams: Erdvinis modeliavimas, Kompiuterinis projektavimas 1, Kompiuterinis projektavimas 3, Projektavimo metodologija ir psichologija.
Algis Povilionis yra paskelbęs daugiau kaip 20 mokslinių straipsnių įvairiuose leidiniuose, yra 12 išradimų autorius, parašė studentams skirtas 6 metodines priemones ir dvi mokomąsias knygas „Kompiuterinis projektavimas“ ir „Erdvinis modeliavimas“, kurios buvo išleistos pakartotinai jau autoriui išėjus į pensiją. Be pagrindinio darbo KTU, taip pat dirbo ir Šiaulių universiteto Mechanikos fakultete.
1971 metais Algis sukūrė šeimą, žmona Dalia dirbo KPI projektavimo-konstravimo biure, valandine dėstytoja Braižomosios geometrijos katedroje. 1972 metais gimė duktė Vilma, 1979 – sūnus Audrius. Duktė baigė Vilniaus universiteto ekonomikos fakultetą, turi savo verslą. Sūnus baigė KTU mechanikos fakultetą, inžinierius mechanikas, dirba konstruktoriumi Kaune. Turi 5 anūkus: sūnaus vieną, dukros – keturis. Laisvalaikiu, užsiima fotografija, pats ryškindavo ir darydavo pačias pirmąsias spalvotas nuotraukas, mėgsta užsiiminėti įvairiais techniniais darbais – mielai tvarko buitinę ir kitokią techniką.
Parengė Algis Benjaminas Povilionis
