Juozas Gabrys (1897-05-24 Mikšiūnai, Gasčiūnų valsčius, Šiaulių apskr.–1963-07-07 Ypsilanti, Mičigano valstija, JAV), statybų inžinierius kelininkas, Lietuvos kariuomenės karininkas–inžinierius, kapitonas, VDU profesorius, administratorius.
1914 m. baigęs Belovo realinę gimnaziją, iki 1918 m. su pertraukomis Juozas Gabrys studijavo Maskvos susisiekimo inžinierių institute. 1916–1917 m. tarnavo Rusijos kariuomenėje, 1917 m. baigė Karo inžinierių mokyklą Kijeve.
1918 m. J. Gabrys grįžo į Lietuvą. 1919–1925 m. tarnavo Lietuvos kariuomenėje. Jam buvo suteiktas kapitono laipsnis.
1927 m. baigė Lietuvos universitetą (LU) ir nuo 1928 m. jame dėstė bei kartu dirbo Kauno Aukštesniojoje technikos mokykloje. Iki 1936 m. buvo LU bei VDU vyr. asistentas, 1937–1939 m. privat docentas. 1938 m. Rygos universitete J. Gabrys apgynė inžinerijos daktaro disertaciją. 1939–1941 m. buvo VDU docentas, o 1941– 1944 m.– ekstraordinarinis profesorius, Kelių katedros vedėjas.
J. Gabrys dirbo ir Lietuvos susisiekimo ministerijoje: 1927–1930 m. buvo Plentų ir tiltų skyriaus viršininkas, o 1930–1935 m. – plentų ir vandens kelių valdybos direktorius. 1941–1944 m. – Kauno miesto savivaldybės statybos skyriaus inžinierius.
J. Gabrio mokslo ir ūkio darbų pagrindinė kryptis – kelių dangos bei jų gerinimas intensyvėjant transporto eismui. Apibendrinęs Anglijos, Prancūzijos bei Vokietijos kelių tiesimo patirtį, bandė ir tyrė kelių dangų konstrukcijas, mąstė apie galimybę jas pritaikyti Lietuvos keliuose. Parinko ir pritaikė praktikoje tinkamus konstrukcinius sprendimus, siūlė juos taikyti tiesiant Žemaičių ir Aukštaičių plentus.
Parašė ir išspausdino leidinių, kurie buvo naudoti kaip vadovėliai: „Sauskeliai“ (2 d., 1930), „Plentai ir grįsti keliai“ (1930), „Gelžbetoniniai ir betoniniai tiltai“ (1931). Taip pat išleido vadovėlius „Užtaisų sprogdinimas elektra“ (1921), „Medinių sijinių tiltų tipai“ (1923), „Žemės darbų skaičiavimai“ (1933), „Betoninės ir gelžbetoninės trijų šarnyrų arkos“ (1937), „Moderniausios kelių konstrukcijos“ (1938).
1944 m. J. Gabrys pasitraukė į Vokietiją. Čia 1946–1948 m. dėstė Miuncheno Jungtinių Tautų pagalbos ir atkūrimo (UNRRA) universitete. 1949 m. persikėlė į JAV ir iki 1953 m. dėstė Masačūsetso, o nuo 1953 m. Daitono (Ohajo valstija) universitetuose.
J. Gabrys buvo apdovanotas LDK Gedimino 4 laipsnio ordinu (1928), Vytauto Didžiojo 3 laipsnio (1930), Latvijos Trijų žvaigždžių 3 laipsnio (1931) ordinais.
J. Gabrys mirė 1963 metų rugpjūčio 7 dieną. Palaidotas Ypsilanti, Mičigano valstija, JAV.
Parengė V. Keras
