Vytautas Andrius GRAIČIŪNAS (1898-08-17–Čikaga, JAV 1952-01-09 Olžeraso lageris, Kemerovo sritis, Rusija), vadybos mokslo pradininkas, teoretikas ir praktikas, visuomenės veikėjas.
V. A. Graičiūnas gimė žinomo užsienio lietuvių bendruomenės veikėjo Andriaus Graičiūno šeimoje. 1914–1917 m. studijavo Čikagos universitete Administracijos ir komercijos fakultete. 1918 m. baigė karo aviacijos mokyklą. Pirmajame pasauliniame kare dalyvavo savanoriu, tapo karo lakūnu. 1919–1923 m. mokėsi Čikagos technologijos institute, įgijo mechanikos inžinieriaus kvalifikaciją.
Iki 1927 m. dirbo įvairiose Čikagos firmose technologu ir gamybos organizatoriumi. 1927 m. atvyko į Lietuvą. Čia dirbo fabrike „Metalas“ techniniu vedėju, parengė gamybos organizavimo ir plėtros programą. Tais pačiais metais išvyko į Vakarų Europą ir iki 1935 m. sėkmingai dirbo gamybos konsultantu Vokietijoje, Nyderlanduose, Šveicarijoje, Prancūzijoje, Jungtinėje Karalystėje, Ispanijoje, Italijoje, buvo įsteigęs konsultacinę firmą. 1933 m. Ženevoje paskelbė mokslinį darbą „Organizacijos vidiniai ryšiai“, kuriame suformuotas kolektyvo darbo organizavimo principas, pagrįstas matematiniais metodais. Šis darbas suteikė jam tarptautinį pripažinimą ir buvo cituojamas vadybos enciklopedijose, monografijose ir kituose moksliniuose leidiniuose. Lietuvių kalba jis buvo paskelbtas tik 1988 m.
1935 m. grįžo į Kauną. Būdamas jau žinomu vadybos specialistu įsidarbino patarėju Lietuvos Krašto apsaugos ministerijoje ir pradėjo dėstyti Vytauto Didžiojo universitete, sudarinėjo perspektyvinės pramonės plėtros žemėlapius, akcentuodamas chemijos (vaistų, parfumerijos), precizikos (optika) pramonę bei medžio apdorojimą. 1936-1939m. dirbo Ginklavimo valdyboje, Aviacijos dirbtuvėse, Lietuvos filmo bendrovėje, organizavo vadybos kursus įmonių specialistams. 1938 m. subūrė Lietuvos mokslinės vadybos draugiją, propaguojančią vadybos principų taikymą viešajame administravime ir gamyboje. Antrojo pasaulinio karo metais Lietuvos nepaliko. 1945 – 1948 m. dirbo Kauno universiteto Statybos fakultete, skaitė statybos darbų organizavimo kursą. Būdamas JAV pilietis, V. A. Graičiūnas neėmė sovietinio paso, nepripažino sovietinės pilietybės. 1948 m. buvo pašalinamas iš universiteto, o 1951 m. suimamas, nuteisiamas, apkaltinus šnipinėjimu JAV naudai. 1952 m. žuvo Rusijoje, Olžeraso lageryje.
V. A. Graičiūno darbai praplėtė supratimą apie valdymo procesą, vadovo darbo turinį ir apkrovimą. Jo kaip vadybininko nuopelnai buvo pripažinti ir to meto Vakarų Europos verslo sluoksniuose bei nėra pamiršti ir dabar. V. A. Graičiūno vadybos teorija dėstoma pasaulio universitetuose, o pats autorius priskiriamas prie žinomų vadybos teorijos mokslininkų – klasikų.
1935 m. V.A. Graičiūnas apdovanotas DLK Gedimino III-ojo laipsnio ordinu.
Parengė V. Jovaišienė
Literatūra:
1. Tvarijonavičius P. V.A.Graičiūnas – įžymus valdymo specialistas. – Kn. Lito ir Lietuvos ekonomikos tėvai. V., 1989.
2. Martinkus B. Vadybos mokslo pradininkas (V.A. Graičiūno 100-sioms gimimo metinėms). –Konferencijos „Ekonomika ir vadyba“ 1998m. medžiaga. K., 1998.
3. Jonas Rudokas. Gimė Čikagoje, dirbo Lietuvai, žuvo Sibire. – V., Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras, 1998.-262,[2]p.-ISBN 9986-757-16-9
