(1924-09-19 – 2025-06-24)
Elena GRINIENĖ (STOŠKUTĖ) Lietuvos maisto technologijos inžinierė, habilituota technologijos mokslų daktarė, KTU profesorė.
Gimė 1924-09-19 Žalakiškių km., Šiluvos valsč., Raseinių apskr. ūkininkų šeimoje.
1934 m. baigė Žaiginio pradinės mokyklos keturis skyrius, 1935 m. – Šiluvos pradžios mokyklos penktąjį skyrių ir įstojo į Raseinių valstybinę gimnaziją, kurią baigė 1942 m. 1942–1948 m. studijavo Kauno Vytauto Didžiojo universitete ir įgijo inžinieriaus technologo kvalifikaciją. Nuo 1943 m. balandžio mėn. iki 1944 m. rugsėjo mėn., esant universitetui uždarytam, dirbo Raseinių daržovių įmonėje „Sodyba“ meistre. Tuo pat metu atliko dalį laboratorinių pratybų nelegaliai veikusiame universitete. Studijų metais (1945–1948) dirbo laborante Žemės ūkio akademijos Chemijos katedroje.
Baigusi universitetą buvo pakviesta dirbti į Kauno valstybinio universiteto Cheminės technologijos fakultetą. 1948–1950 m. – Organinės chemijos katedros asistentė. Nuo 1950 m. dirbo Maisto produktų technologijos katedroje vyr. dėstytoja (1950–1958), docente (1958–1986), profesore (1986–1994).
1956 m. Žemės ūkio akademijos mokslo taryboje apgynė kandidatinę disertaciją „Sezoniniai pieno riebalų fizikinių-cheminių savybių kitimai“, o 1985 m. Maskvos mėsos ir pieno technologijos instituto mokslo taryboje –daktaro disertaciją „Skonio ir aromato savybių tyrimais sąlygojami technologiniai sviesto kokybės gerinimo aspektai“. Mokslinius pranešimus pieno produktų kokybės tyrimo ir naujų technologijų kūrimo bei tobulinimo klausimais skaitė įvairių buvusios SSRS ir kitų šalių mokslinėse konferencijose. Jos darbai susilaukė aukšto tuometinės SSRS Mokslų akademijos specialistų įvertinimo. Jai buvo patikėta organizuoti Kaune sąjunginę mokslinę konferenciją „Maisto skonio ir kvapo chemija“ (1986). Lietuvos, TSRS ir užsienio šalių žurnaluose, paskelbė per 180 mokslo ir apie 20 mokslo populiarinimo publikacijų, yra 5 pieno produktų gamybos tobulinimo išradimų autorė. E. Grinienei vadovaujant parengtos ir sėkmingai apgintos 5 mokslų kandidato (daktaro) disertacijos.
1970 m. stažavosi Plovdivo maisto pramonės institute (Bulgarija), dalyvavo kvalifikacijos kėlimo kursuose bei seminaruose Maskvos mėsos ir pieno pramonės technologijos institute (1979, 1984 ). Buvo daugelio daktaro (per 30) ir habilituoto daktaro (5) disertacijų oponentė, cheminės technologijos mokslo krypties kvalifikacinių komisijų, kelių doktorantūros studijų komitetų ir Kauno miesto Sveiko maisto programos rengimo grupės narė.
Parengė ir skaitė šiuos universitetinių studijų kursus: „Augalinių maisto produktų technologija“, „Duonos-konditerijos gaminių technologija“, „Riebalų perdirbimo technologija“, „Pieno produktų technologija“, „Biochemija“, „Techniškoji biochemija“, „Maisto fiziologija“, „Maisto produktų komponentai ir jų funkcinė reikšmė“, „Pieno fizika ir chemija“.
Yra daugelio vadovėlių ir mokymo priemonių autorė: „Techniškoji biochemija (su bendraautoriais, 1968), „Statinė biochemija“ (1989), „Dinaminė biochemija“ (1989), „Bendrosios biochemijos laboratoriniai darbai“ (1978), „Techninės biochemijos laboratoriniai darbai“ (1969), „Pieno sudėtis ir savybės“ (1992). „Pieno sudėties ir savybių kitimas“ (1992), „Sveikai mitybai saugus maistas (su bendraautoriais. 1997), „Biochemija“ (1998). Parengė per 15 įvairių metodinių leidinių studentams.
Už ilgametę ir aktyvią mokslinę bei pedagoginę veiklą E. Grinienė buvo apdovanota SSRS išradėjo (1973) ir Darbo veterano (1984) medaliais bei daugeliu sąjunginės ir respublikinės aukštojo mokslo ministerijų garbės raštais bei padėkomis.
Parengė E. Rinkevičienė
