(1906-08-03 Kaunas – 1998-06-18 Kaunas )
inžinierius chemikas, habilituotas daktaras, profesorius, akademikas.
Pradinį išsilavinimą įgijo Riazanėje (Rusija), nuo 1919 m. mokėsi Kauno aukštesnėje realinėje vokiečių mokykloje, 1926 m. įstojo į Drezdeno aukštąją technikos mokyklą (Vokietija), kurią 1930 m. baigė ir įgijo inžinieriaus chemiko kvalifikaciją. 1931-1932 m. tęsė studijas Drezdeno aukštosios technikos mokyklos doktorantūroje ir apgynęs disertaciją „Selenitinės rūgšties natrio ir kalio druskos“ įgijo daktaro inžinierius mokslinį laipsnį. 1933 m. pradėjo dirbti VDU Matematikos-gamtos fakulteto Fizikinės chemijos katedros asistentu. 1935 m. apgynė habilitacinį darbą ir įgijo privatdocento vardą. 1940 m., perkėlus Matematikos – gamtos fakultetą į Vilnių, liko dirbti Kaune Technologijos fakulteto Fizinės chemijos katedros etatiniu docentu. 1941 m. paskirtas katedros vedėju profesoriumi, vėliau Technologijos fakulteto prodekanu. 1941 m. liepos mėn. atleistas iš Universiteto. Pasibaigus vokiečių okupacijai, 1944 m. grįžo į universitetą ir ėjo ankstesnes pareigas. 1948 m. apgynė mokslų daktaro disertaciją „Eksperimentiniai tyrimai politioninių rūgščių chemijos srityje“. 1949 m. suteiktas profesoriaus mokslinis vardas. 1946-1951 m. buvo KVVDU-KPI mokslinis sekretorius, 1951-1977 m. Fizikinės chemijos katedros vedėjas profesorius, nuo 1977 m. spalio mėn. profesorius konsultantas, nuo 1994 m. Džordžo Sorošo fondo profesorius-emeritas.
1956 m. J. Janickis buvo išrinktas Lietuvos mokslų akademijos tikruoju nariu.
J. Janickis – plataus akiračio, geras pedagogas. Skaitė VDU, KMU, KPI įvairių specialybių studentams Fizinės chemijos, Koloidų chemijos, Techninės elektrochemijos, Technologinių procesų teorijos ir kitų neorganinės krypties disciplinų paskaitas. Parašė vadovėlius: „Įvadas į fizinę ir koloidų chemiją“ (1947), „Fizinė chemija“ (1963) ir (1987), Fizikinės chemijos laboratoriniai darbai (su bendraautoriais 1973) ir kt mokymo ir metodines knygas.
J. Janickis sukūrė KVU-KPI-KTU vieną iš keturių Lietuvoje pripažintų chemikų mokslinių mokyklų. Jam vadovaujant buvo parengtos ir sėkmingai apgintos 47 mokslų kandidato disertacijos, konsultavo 7 doktorantus. Atliko kelių krypčių mokslinius tyrimus: sieros, seleno, telūro ir halogenų neorganinė, fizikinė ir analizinė chemija; sistemų druskos-vanduo pusiausvyra; mangano ir seleno junginių elektrochemija, antikorozinės dangos. Nustatyta, kad selenitinės rūgšties priedas manganavimo elektrolite padidina srovės našumą, stabilizuoja elektrolizės procesą, leidžia nusodinti manganą iš negryno elektrolito. J. Janickis yra 230 mokslinių darbų ir 6 išradimų bendraautoris. 1968 m.. J.Janickis kartu su kitais už tyrimus sieros, seleno, mangano chemijos ir elektrochemijos srityje paskirta valstybinė premija.
1947 m. apdovanotas SSRS garbės ženklo ordinu. 1956, 1966, 1976, 1986 m. LSSR Aukščiausia Taryba apdovanojo garbės diplomais už ilgametę mokslinę ir pedagoginę veiklą. 1961 m. jam suteiktas Lietuvos nusipelniusio mokslo veikėjo vardas.
Parengė: E.Grinienė ir E.Rinkevičienė
Literatūra:
1. Birutė Railienė Lietuvos chemikų bibliometrinė analizė. – Vilnius, 1996.
2.Vitalijus Janickis, Birutė Railienė. Akademikas Jonas Janickis. – Kaunas: Technologija, 2006.
