(1894-08-04 – 1966-07-31)
docentas, Technologijps fakulteto prodekanas ir Radiotechnikos katedros vedėjas (1940-1944), Kauno radio stoties viršininkas, Lietuvos kariuomenės pulkininkas leitenantas.
Alfonsas JURSKIS (1894-08-04 Akmenytė, Pumpėnų valsč., Panevėžio apskr. – 1966-07-31 Filadelfija, JAV) – inžinierius radiotechnikas, docentas, Lietuvos kariuomenės pulkininkas leitenantas, priverstinis tremtinys.
1902–1905 m. mokėsi Papilės pradinėje mokykloje. 1912 m. baigė Mintaujos realinę gimnaziją. 1912–1916 m. studijavo Peterburgo politechnikos institute, kur įgijo elektrotechnikos inžinieriaus ir jūrų laivyno radijo mechaniko kvalifikaciją. 1916–1919 m. tarnavo radistu ledlaužių laivyne, plaukiojo tarp Archangelsko, Murmansko ir Anglijos uostų. 1919 m. keletą mėnesių dirbo Liverpulio (Anglija) radijo dirbtuvėse.
1919 m. grįžo į Lietuvą ir įstojo į Lietuvos kariuomenės Elektrotechnikos batalioną. Tarnavo laisvai samdomu radijo inžinieriumi, organizavo Elektrotechnikos dirbtuves ir joms vadovavo. 1921–1923 m. dėstė elementariosios radiotechnikos pagrindus Elektrotechnikos bataliono karininkams.
1923–1924 m. gilino žinias Paryžiaus aukštojoje elektrotechnikos mokykloje, kur įgijo inžinieriaus radiotechniko kvalifikaciją. Darbui vadovavo žymi fizikė, Nobelio premijos laureatė, profesorė Marija Sklodovska-Kiuri.
1924–1940 m. Aukštųjų karo technikos kursų klausytojams, o 1936–1940 m. Karo mokyklos kariūnams dėstė specialiuosius dalykus: radiotechniką, elektrotechniką, matematiką ir kt. bei vadovavo Radijo laboratorijai. 1926–1930 m. Kauno Radijo stoties viršininkas. 1926–1944 m. dirbo ir pedagoginį darbą universitete; dėstė radijo techniką, radijo akustiką, elektromagnetinį spinduliavimą. 1940–1944 m. Technologijos fakulteto prodekanas ir Radijo katedros vedėjas.
1934 m. jam suteiktas inžinerijos karininkų korpuso pulkininko leitenanto laipsnis, o 1940 m. – mokslinis docento vardas.
Parašė vadovėlius „Radiotelegrafija“ (1927), „Radiotelefonijos pagrindai“ (1929), „Radiotechnika“ bei spaudoje paskelbė 33 mokslinius ir daugelį publicistinių straipsnių.
Už ypatingus nuopelnus Lietuvai A. Jurskis apdovanotas Lietuvos nepriklausomybės 10-ies metų sukakties medaliu (1928) ir DLK Gedimino IV laipsnio ordinu (1929).
1944 m. rudenį Jurskių šeima pasitraukė į Vakarus. 1946–1948 m. A. Jurskis gyveno Augsburge, kurį laiką dirbo Aukštojoje technikos mokykloje. 1949 m. išvyko į JAV. 1949–1961 m. – Templio universiteto Technikos instituto elektronikos dalykų ir matematikos dėstytojas bei radijo instruktorius. Aktyviai dalyvavo Amerikos lietuvių bendruomenės veikloje. Turėjo pomėgį piešti. 1958 m. Filadelfijoje (Famous Artist School) neakivaizdiniu būdu baigė 3-jų metų dailės kursus. Nutapė daugelį peizažų bei natiurmortų. Potraukis menui stimuliavo jo filosofinį mąstymą, domėjosi metafizika, stengėsi prasiskverbti į giliąją būties paslaptį, laiko esmę.
Ypatingai pažymėtinas jo didžiulis rūpestis tautiniais reikalais. Jo paskutiniai priešmirtiniai žodžiai „Mums svarbiausia – Lietuva“ byloja apie didžiulį jo patritiozmą ir Tėvynės meilę.
2002 m. KTU Radioelektronikos fakultete atidaryta A. Jurskio vardo auditorija, iškilmingai atidengtas bareljefas (skulptorius Vladas Žuklys), įrengtas istorinių dokumentų stendas. 1989 m. jo tėviškėje pastatytas koplytstulpis, o 2012 m. vasarą jo palaikai perlaidoti Lietuvoje Medvėgalio kalno papėdėje.
Parengė: R. Krivickas, J. Slavėnas
Literatūra
Aldona Zimnachaitė. Neišėjusiojo sugrįžimas: Alfonsas Jurskis ir Lietuva. – Kaunas, 2001, 78 p.
