(1940-08-17 Daujėnai, Pasvalio r. – 2007-06-19 Kaunas)
docentas, fizikos matematikos mokslų daktaras, tikimybių teorijos tyrinėtojas, Lietuvos politinis veikėjas, VDU prorektorius, Lietuvos Nepriklausomos valstybės atkūrimo akto signataras.
Antanas Karoblis gimė 1940 m. rugpjūčio 17 d. dabartinio Biržų rajono Daujėnų kaime. 1946–1947 m. mokėsi Daujėnų pradžios mokykloje, 1951–1957 m. – Joniškėlio vidurinėje mokykloje. Dar besimokydamas septintoje klasėje (tai buvo po Stalino mirties 1953 m.) kartu su savo bendraminčiais įkūrė pogrindinę antitarybinę moksleivių organizaciją „Geležinis vilkas“, o naktį iš 1956 m. gruodžio 31 d. į 1957 m. sausio 1-ają su organizacijos nariais medyje priešais Joniškėlio bažnyčią iškėlė nepriklausomos Lietuvos vėliavą. (Apie šį drąsų jaunųjų joniškėliečių žingsnį buvo rašyta 2008 m. gruodžio 28 d. „Darbe“). Organizacija buvo susekta, sovietinis saugumas drąsuolius išaiškino ir 1957 m. vasario 15 d. vienuoliktokas Antanas Karoblis buvo pašalintas iš Joniškėlio mokyklos už antisovietinę veiklą. Po metų baigė neakivaizdinę vidurinę mokyklą Panevėžyje. 1958 m. pareiškė norą studijuoti Vilniaus universitete, tačiau buvo nepriimtas į Vilniaus Universitetą, todėl, nuslėpęs biografinius duomenis, įstojo į Vilniaus pedagoginį institutą, iš kurio po dviejų mėnesių taip pat buvo pašalintas. Teko dirbti Biržų rajone durpyne ir Pasvalyje melioracijos darbininku. 1961–1966 m. neakivaizdžiai studijavo Vilniaus universitete Matematikos ir mechanikos fakultete ir dirbo mokytoju bendrojo lavinimo mokyklose Kupiškio ir Radviliškio rajonuose. 1966 m. baigė Vilniaus valstybinio universiteto Matematikos fakultetą ir, įgijęs matematiko kvalifikaciją, nuo 1967 m. rugsėjo 1 d. pradėjo dirbti Kauno politechnikos institute (dabar Kauno technologijos universitetas) Bendrosios matematikos katedroje asistento pareigose. 1970–1973 m. mokėsi Vilniaus universiteto aspirantūroje. Vadovaujant fizikos ir matematikos mokslų kandidatui docentui Algimantui Bikeliui, 1973 m. A. Karoblis apgynė disertaciją „Nepriklausomų vienodai pasiskirsčiusiųjų atsitiktinių dydžių ir vektorių sumų ribinės teoremos“ ir jam buvo suteiktas fizikos ir matematikos mokslų kandidato (dabar – mokslų daktaro) laipsnis. 1973–1990 metais vėl dirbo Kauno politechnikos institute, bet jau Taikomosios matematikos katedroje vyr. dėstytojo pareigose. 1979 m. jam suteiktas mokslinis docento vardas.
Antanas Karoblis paskelbė mokslinių straipsnių iš tikimybių teorijos ir matematinės statistikos srities, buvo metodinių mokymo priemonių funkcinės analizės, tikimybių teorijos ir atsitiktinių procesų klausimais leidinių bendraautoris. Dalyvavo Lietuvos matematikų draugijos ir KPI rengiamose mokslinėse konferencijose, VU matematikų tikimybininkų seminaruose, pasitarimuose, skaitė pranešimus. Periodinėje spaudoje taip pat yra paskelbęs straipsnių politikos, ekonomikos ir teisės temomis.
Dėstydamas tuometiniame KPI, nuolat dalyvavo rengiant moksleivius ir studentus matematikų olimpiadoms, buvo vertinimo komisijų narys. Už tai apdovanotas garbės raštais.
Antanas sėkmingai vadovavo aspirantūros (doktorantūros) studijoms. Pirmoji jo mokinė buvo Jonė Dubinskaitė – Venclovienė, kuri, 1979 m. apgynusi disertaciją, įgijo fizikos ir matematikos mokslų kandidato (dabar daktaro) laipsnį ir šiuo metu yra VDU aplinkotyros katedros profesorė. Jo aspirantas Juozas Augutis 1986 m. taip pat įgijo fizikos ir matematikos mokslų kandidato (dabar – daktaro) laipsnį. Šiuo metu J. Augutis yra habilituotas daktaras, profesorius ir VDU rektorius.
Antanas Karoblis aktyviai dalyvavo visuomenės gyvenime. Nuo 1989 m. A. Karoblio veikla susijusi su Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžiu, su VDU atkūrimu ir politika. 1989 m. buvo Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) atkūrimo ir visuomeninio judėjimo „Sambūris“ atkūrimo iniciatorius. 1989–1991 metais dirbo atkurtojo VDU prorektoriumi, o nuo 1993 m. – VDU Informatikos fakulteto Taikomosios informatikos katedros docento pareigose. 1989–1998 m. A. Karoblis renkamas VDU Senato nariu.
1988–1992 m. A.Karoblis buvo Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Kauno tarybos narys, KPI Sąjūdžio tarybos pirmininkas, aktyvus Vytauto Didžiojo paminklo atstatymo akcijos dalyvis, Sąjūdžio organizuojamų mitingų, susirinkimų organizatorius Kaune ir Vilniuje. 1990–1992 m. Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos deputatas, rūpinosi mokslo, švietimo, kultūros, valdymo ir žemės ūkio reikalais. Lietuvos Nepriklausomos valstybės atkūrimo akto signataras. 2000–2003 m. Kauno rajono savivaldybės tarybos ir rajono valdybos narys.
Nuo 1998 m. Lietuvos socialdemokratų partijos narys, 2000–2001 m. Kauno rajono skyriaus pirmininkas, LSDP tarybos narys. Lietuvos socialdemokratų partijai susijungus su Lietuvos demokratine darbo partija (buvusia Lietuvos komunistų partija) A. Karoblis netrukus iš jos išstojo, tačiau aktyviai dalyvavo Nepriklausomybės akto signatarų klubo veikloje – buvo Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų klubo kancleris ir Lietuvos mokslininkų sąjungos tarybos narys.
Antano Karoblio aktyvi visuomeninė ir politinė veikla buvo įvertinta Lietuvos valstybės apdovanojimu. Lietuvos Respublikos Prezidento dekretu už nuopelnus, atkuriant ir įtvirtinant Lietuvos nepriklausomą valstybę, A.Karoblis 2000 m. buvo apdovanotas Lietuvos Nepriklausomybės medaliu, o 2002 m. – Kariuomenės kūrėjų savanorių medaliu.
Antanas Karoblis buvo gerbiamas kolegų ir studentų. Vienas iš studentų jį apibūdina taip: „Tai vienas iš nedaugelio dėstytojų, kurio tikrai nepamiršiu ir minėsiu tik geru žodžiu. Tai labai žmogiškas, šiltas ir mielas dėstytojas“.
Antano Karoblio žmona, jo bendraklasė Daiva Dragašiūtė – Karoblienė, sūnus – Remigijus, dukros – Erika ir Aistė. „Gyvenime Antanas buvo atlapaširdis, dažnai patikėdavo kitais asmenimis, pakovoti dėl kitų žmonių jam buvo svarbiau nei dėl savo artimųjų. Jis norėjo visur dalyvauti, visiems padėti, tam netausodamas laiko ir sveikatos“ (iš knygoje „Antanas Karoblis“ publikuotų jo žmonos prisiminimų).
Antanas Karoblis mirė 2007 metų birželio 19 d. Palaidotas Petrašiūnų kapinėse Kaune.
Parengė Romualdas Markauskas
2016-11-07
Literatūra:
Sabaitė, Birutė Saulė. Antanas Karoblis/Lietuvos Nepriklausomybės akto signatarai. – Vilnius: Valstybės žinios, 2010.
