(1931-03-23)
Romualdas Kašuba (1931-03-23 Kaunas), licencijuotas profesionalus inžinierius, mokslų daktaras, profesorius.
1948 m. baigė Miuncheno lietuvių gimnaziją ir 1954 m. Ilinojaus Urbanos universitete įgijo mechaninės inžinierijos bakalauro, 1957 m. – magistro, 1962 m. – mokslų daktaro laipsnius.
R. Kašuba pradėjo dirbti Niujorko ir Čikagos fabrikuose, tarnavo JAV kariuomenėje. Po doktorantūros dirbo Klivlende kosminių tyrimų ir elektronikos kompanijoje „TRW Inc.“. 1968 m. „TRW Inc.“ korporacijai sutikus R. Kašuba Klivlendo valstybiniame universitete (KVU) įsteigė mechaninės inžinerijos magistrantūros ir doktorantūros studijas ir po dviejų metų ėmė ten dirbti pilnu etatu, o korporacijoje liko tik konsultantu. 1970–1976 m. taip pat dirbo „Warner and Swasey Co“ kompanijoje, kur kosminių sistemų kūrimo metodiką pritaikė naujų gamybinių procesų plėtrai.
1986 m. R. Kašuba laimėjo konkursą Šiaurės Ilinojaus valstybinio universiteto Inžinerijos ir inžinerinės technologijos koledžo dekano – steigėjo vietai užimti. Čia jis įgyvendino naujos inžinerijos mokyklos koncepciją, koordinavo statybas ir laboratorijų įrengimą. Už daugybę R. Kašubos pedagoginių ir profesinių inovacijų koledžo pagrindinei auditorijai suteiktas dekano Romualdo Kašubos vardas.
R. Kašuba kosmoso technologijų ir gamybos procesų pramonėje išdirbo 11 metų, o universitetuose – 35 metus. R. Kašubos mokslinių darbų tematika yra kosminių sistemų konstravimas, siekiant „nulinio defekto“ patikimumo, sistemų dinaminis stabilumas, medžiagų atsparumas ekstramaliomis sąlygomis, hiperdinamika metalo apdirbimo procesuose ir kt. Jis yra vienas iš Saturno raketos projekto kūrėjų ir Mėnulio modulio nusileidimo variklio kostruktorių, aktyviai dalyvavo konstruojant papildomas energijos sistemas nepilotuojamiems skrydžiams.
R Kašuba paskelbė per 50 straipsnių, skaitė paskaitas daugelyje šalių. Daugelis R. Kašubos darbų dėl konfidencialių valstybinių įsipareigojimų ar pramoninių sutarčių nebuvo atvirai skelbiami mokslinėje techninėje spaudoje.
R. Kašubai suteiktas Klivlendo valstybinio universiteto iškiliausio mokslininko vardas, NASA garbės pažymėjimas, dvi UNESCO Inžinierių ugdymo tarpautinio centro premijos už geriausius straipsnius ir kiti apdovanijimai.
R. Kašuba yra daug nuveikęs pertvarkant aukštąjį mokslą Lietuvoje. Buvo KTU ir VDU senatų narys, organizavo Lietuvos mokslininkams stažuotes užsienyje, seminarus, bendrus projektus, rengė tarptautines konferencijas Lietuvoje, įstegė stipendijas Lietuvos studentams. Jis išrinktas KTU garbės daktaru, Lietuvos MA užsienio nariu, jam paskirta LR Švietimo ir Mokslo ministerijos premija.
Parengė A. J. Bražiūnas, J. Slavėnas
Literatūra:
Saulius Lapienis. Žymus lietuvių kilmės inžinierius dirbo ir Apollo programoje. Aviacijos pasaulis, 2013, Nr. 8.
