Povilas KEMĖŠIS (1921-11-09 Kilėviškiai, Leliūnų valsč., Utenos apskr. – 2008-11-21 Kaunas), inžinierius elektrotechnikas, habilituotas mokslų daktaras, profesorius.
1940 m. baigė Utenos gimnaziją. 1940 – 1947 m. studijavo Kauno valstybiniame universitete. 1947 m. jį baigė ir įgijo diplomuoto inžinieriaus elektrotechniko kvalifikaciją. Nuo 1951 m.pradėjo dirbti Kauno politechnikos institute asistentu. 1957 m. apsigynė technikos mokslų kandidato disertaciją „Ferodinaminis polinių koordinačių vektormetras su dviem laisvumo laipsniais”. 1961 m. jam buvo suteiktas docento mokslinis vardas. 1967 m. apsigynė antrą disertaciją „Vektorinių matavimo sistemų teorijos ir taikymo klausimai”, už kurias jam buvo suteiktas technikos mokslų daktaro (1993 m. nostrifikuotas habilituotas technologijos mokslų, informatikos inžinerijos daktaras) mokslinis laipsnis, o 1968 m. – profesoriaus mokslinis vardas. 1968 – 1970 m. Gamybos automatizavimo katedros vedėjas, o nuo 1970 – 1972 m. Valdymo sistemų katedros vedėjas. 1972-1993 m. jis buvo Valdymo informatikos katedros profesorius. Nuo 1993 m. P. Kemėšis vadovavo Lingvistinių sistemų mokslinio tyrimo grupei, sukūrusiai žmogaus klausos analizatoriaus neuroninio tinklo receptorinės dalies matematinį modelį. Nuo 2001 m. profesorius emeritas.
Jo pastangomis buvo įsteigtos Signalų tyrimo ir Automatizuotųjų valdymo sistemų žinybinės laboratorijos, kurioms jis ir vadovavo. Pagrindinės jo mokslinių darbų kryptys: vektoriniai matavimo prietaisai, daugiamačių objektų valdymas, automatinio valdymo sistemos, kalbos sistemų analizė ir sintezė, automatinis kalbos signalų atpažinimas, valdymo sistemos „žmogus-mašina”, informatikos inžinerija. Darbų rezultatus paskelbė moksliniuose straipsniuose, kurių parašė apie pusantro šimto, išleido monografijas: „Skaičiavimo kompleksų teorija” (dvi dalys, 1974-1976 m.), „ Dvimačių kintamosios srovės sekos sistemų teorija” (rusų kalba, su K. Kriščiūnu, 1975 m.), „Kalbos signalų atpažinimas pagal jų struktūrines savybe” (rusų kalba, su kitais autoriais, 1977) „Kalbos signalo algoritmai” (1996 m.), „Klausos neuroninis tinklas” (kartu su A. Stasiūnu 2001), 10 jo atliktų darbų pripažinti išradimais.
Parengė 34 technikos mokslų kandidatus (daktarus). Buvo keturių doktorantūros komitetų narys, redagavo Lietuvos aukštųjų mokyklų mokslinių darbų teminį leidinį „Automatika ir skaičiavimai”. P. Kemėšį pagrįstai galima laikyti dvimačių kompleksinių skaičių teorijos taikymo technikoje pradininku.
Studentams skaitė elektrinius matavimus, automatinį reguliavimą, automatizuotas valdymo sistemas, diskretinio veikimo skaičiavimo mašinas, lygiagrečių skaičiavimų pagrindus. Vedė minėtų disciplinų praktinius užsiėmimus, vadovavo diplominiam projektavimui, buvo egzaminų komisijos narys. Paruošė paskaitų konspekto „Skaičiavimų sistemų teorija” I ir II dalis. Remdamasis dirbtinio intelekto idėjomis ir šios krypties pasiekimais parengė naują ekspertinių sistemų pedagoginę discipliną, taikomą socialiniams procesams prognozuoti ir valdyti.
Už ilgametę kūrybingą akademinę ir administracinę veiklą Lietuvos Švietimo ir mokslo ministerijos apdovanotas garbės raštais (1996 ir 2001).
Parengė L. Rinkevičius
