Ignas KONČIUS (1886 -07-31 (pagal senąjį stilių) Purvaičiai, Telšių aps..- 1975-02-19 Putnamas, JAV), fizikas, etnografas, profesorius, visuomenės ir kultūros veikėjas, sovietų politinis kalinys.
1903 m. baigęs Palangos progimnaziją įstojo į Liepojos gimnaziją. 1907 m. ją baigęs Sankt Peterburgo universitete studijavo fiziką. Čia aktyviai reiškėsi lietuvių studentų veikloje. Baigęs universitetą (1913) I. Končius Palangos mergaičių gimnazijos mokytojas. Kilus Pirmajam pasauliniam karui, su gimnazija evakavosi į Viru (Estija), vėliau persikėlė į Stavropolį. Čia Žemės ūkio institute dirbo asistentu, organizavo nuo karo nukentėjusiems lietuviams šelpti draugiją ir jai vadovavo. 1921 m., grįžęs į Lietuvą, Dotnuvos žemės ūkio mokyklos dėstytojas, vėliau Lietuvos žemės ūkio akademijos docentas. Nuo 1926 m. Lietuvos universiteto Eksperimentinės fizikos katedros docentas. 1931 m. išrinktas šios katedros vedėju, o kitais metais- ekstraordinariniu profesoriumi. Su vienerių metų pertrauka (pirmosios sovietų okupacijos metu) šiai katedrai vadovavo iki 1944 m. vasaros. 1939 m. – Vilniaus universiteto valdytojas. Jam buvo pavesta atkurtame lietuviškame universitete organizuoti jo darbo pradžią. 1941 m bolševikų areštuotas. Prasidėjus vokiečių-sovietų karui iš Kauno kalėjimo išvežtas į Minską ir varant į sušaudymo vietą Červenėje pabėgo. Vokiečių okupacijos metais, dirbo Vytauto Didžiojo universitete Fizikos katedros vedėju, buvo „ Savitarpinės pagalbos vyriausiojo komiteto“ pirmininku. Artėjant bolševikams , 1944 m. pasitraukė į Vokietiją ir 1949 m. atvyko į JAV. Čia dirbo Tafto universiteto tyrimų laboratorijoje. Tiek Vokietijoje, tiek ir JAV aktyviai įsijungė į vietos lietuvių organizacijų visuomeninę veiklą, buvo Akademinio skautų sąjūdžio valdybos pirmininkas (1947-1954), Lietuvių skautų tarybos nuolatinis narys ir kt.
I. Končius daug prisidėjo įrengiant naujai pastatytame VDU Fizikos chemijos institute fizikos kabinetus ir laboratorijas. Vienas ir su bendraautoriais rašė ir spausdino knygas bei straipsnius fizikos, meteorologijos, kraštotyros ir kitais klausimais. Jis parengė pirmąjį Lietuvoje „Meteorologijos“ vadovėlį (1924), išleido „50 fizikos praktikos darbų“ (1928), „Fizikos paskaitos“(1-3 sąs. 1927-1928), „Eksperimentinės fizikos paskaitas“ (1938) , unikalią retrospekciją „ Žemaičio šnekos“ (1961, Londonas) bei „Žemaičių kryžiai ir koplytėlės“ (1965, Čikaga). Jis buvo „Lietuviškos enciklopedijos (1933-1944) įvairių skyrių redaktorius ir konsultantas, Bostone (JAV) leistos „Lietuvių enciklopedijos“ fizikos skyriaus redaktorius (1953-1956), VDU Matematikos- gamtos fakulteto darbų redaktorius (1937-1939), redagavo gimnazijai skirto A. Juškos „Fizikos kurso“ 3 ir 4 dalį (1941), daug nuveikė kurdamas lietuvišką mokslo terminiją.
Prof. I. Končius mirė 1975 m. vasario 19 d. Putname (JAV), palaidotas Čikagos šv. Kazimiero lietuvių kapinėse, 1996 m. rugsėjo 8 d. perlaidotas Vilniaus Rasų kapinėse.
Parengė: A Tamašauskas.
