Leopoldas KUMPIKAS (1906-11-15 Čepiškė, Židikų valsč. – 1993-07-30 Kaunas), inžinierius mechanikas, technikos mokslų daktaras, profesorius, Lietuvos nusipelnęs inžinierius, KPI Mašinų gamybos technologijos katedros įkūrėjas ir ilgametis jos vedėjas (1951–1985), Mašinų gamybos fakulteto pirmasis ir ilgametis dekanas (1962–1972), LSSR valstybinės premijos laureatas, apdovanotas Garbės ženklo ordinu, dviem medaliais, septyniais Respublikos garbės raštais.
1924 m. baigė Šiaulių gimnaziją ir pradėjo studijuoti Lietuvos universitete. Dėl sunkios materialinės padėties studijas šešeriems metams teko nutraukti ir dirbti Amerikos lietuvių bendrovės Kauno miesto automobilių serviso ir prekybos įmonėje. 1938 m. baigė universitetą ir įgijo technologijos inžinieriaus specialybę. Tais pačiais metais pradėjo dirbti Kauno artilerijos dirbtuvėse konstruktoriumi, vėliau – techninės dalies vedėju. 1940 m. grįžo į universitetą, dirbo Šiluminių variklių, Metalų technologijos katedrose. 1941–1943 m. vadovavo Metalo apdirbimo pramonės trestui. Pokario metais daug prisidėjo atkuriant Lietuvos pramonę: atstatant ir rekonstruojant „Metalo“, „Pergalės“, „Apvijos“, statant „Žalgirio“ staklių gamyklas. Nuo 1944 m. iki mirties tęsė darbą universitete. 1949 m. apgynė technikos mokslų kandidato disertaciją ir ja remdamasis išleido knygą „Įrankinių plienų parinkimas Lietuvos TSR metalo apdirbimo pramonėje“. 1951–1986 m. Mašinų gamybos technologijos katedros vedėjas ir jos įkūrėjas, 1953–1962 m. Mechanikos fakulteto prodekanas, 1962–1972 m. pirmasis Mašinų gamybos fakulteto dekanas. 1965 m. jam suteiktas profesoriaus vardas.
L. Kumpikas daug prisidėjo prie mašinų gamybos terminijos tobulinimo, rinko ir paskelbė kraštotyrinės medžiagos apie Kauno pramonės istoriją, parašė ir išleido nemaža vadovėlių, monografijų ir mokslinių straipsnių. Svarbiausi veikalai: „Spartusis metalų tekinimas“ (1953), „Plienų parinkimas ir terminis apdirbimas“ (1955), „Metalų apdirbimas spaudimu“ (1957), „Frezuotojo vadovas“ (1958, 2 leid. 1974), „Metalų paviršiaus išbaigimas“ (1960), „Techniniai matavimai ir pakeičiamumo pagrindai“ (1963, 2 leid. 1972), „Mašinų gamybos technologijos pagrindai“ (bendraautoris H. Klementavičius) (1967, 2 leid. 1978)., „Mašinų gamybos terminų žodynas“ (1996). Paskutiniais gyvenimo metais parengė keturių kalbų mašinų gamybos terminų žodyną (trys tomai), kuris jam mirus liko tik rankraščiu.
Už nuopelnus mokslui 1973 m. L.Kumpikas apdovanotas Valstybine premija. 1964 metais jam suteiktas Respublikos nusipelniusio inžinieriaus vardas.
Parengė G. Pietarienė
Literatūra
1. Leopoldas Kumpikas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XI. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2007. 254 p.
2. Gerieji profesoriaus darbai nepamiršti. Leopoldo Kumpiko mirties 10-ųjų metinių proga –Mokslo Lietuva, 2003 m. rugsėjo 11–24 d., Nr.15 (283). 18–19 psl.
3. Profesoriui Leopoldui Kumpikui – 100 – Kaunas: Technologija, 2006. 118 p.
4. Gamybos sistemų katedrai – 50. – Kaunas: Technologija, 2001. 60 p.
5. Mechanikos ir mechatronikos fakultetas. – Kaunas: Technologija, 2007. 140 p.
Leopoldas Kumpikas gimė Telšių apskrities Židikių valsčiaus Čepiškės vienkiemyje. Tėvas Pranciškus Kumpikevičius buvo grafų Zubovų samdomas dvaro valdytojas, mama Joana – dvaro tarnautoja. Mokytis pradėjo Viekšnių progimnazijoje, 1924 m. baigė Šiaulių gimnaziją ir įstojo Lietuvos universiteto Mechanikos fakultetą. Studijų metu dirbo Amerikos lietuvių bendrovėje ir jaunesniuoju laborantu universiteto Metalų technologijos katedroje. 1938 m. baigė VDU ir gavęs švedų firmos ‚‚Hulštriom‘‘ stipendiją, mėnesio praktikavosi AB „Finispongs Metallwerk“. Po to įsidarbino Kauno ginklų dirbtuvėse mechanikos skyriaus vedėju. 1940 m. dirbtuvės pavadintos Kauno arsenalu, o L. Kumpikas paskirtas jo vyriausiuoju inžinieriumi. 1941–1943 m. dirbo Metalo treste vyriausiojo inžinieriaus ir tresto valdytojo pareigose. 1943–1944 m., uždarius Metalo trestą, dirbo Metalo centre. Greta praktinio inžinerinio dirbo ir akademinį: dėstė Švietimo ministerijos meistrų metalininkų kursuose, karo metu buvo pakviestas į Metalų technologijos katedros adjunktu dėstyti metalų mechaninio apdirbimo kursą.
Visą tolesnį savo gyvenimą L. Kumpikas skyrė akademiniam darbui, dirbo Kauno universitete (1946–1950), Kauno politechnikos institute (1951–1974), Kauno Antano Sniečkaus politechnikos institute (1974–1990) ir nuo 1990 m. – Kauno technologijos universitete. 1949 m. gegužės mėnesį Leopoldas Kumpikas apgynė disertaciją įrankių plieno parinkimo ir sistematikos klausimais. 1949 m. patvirtintas docentu, o 1965 m. už pedagoginę veiklą, vadovėlius ir techninę literatūrą jam suteikiamas profesoriaus pedagoginis vardas.
Pradėjęs darbo karjerą eiliniu dėstytoju, 1951–1986 m. tapo Mašinų gamybos technologijos katedros vedėju, o 1953–1962 m. – Mechanikos fakulteto prodekanu, 1962–1972 m. – Mašinų gamybos fakulteto dekanu. Prof. L Kumpikas skaitė Mašinų gamybos technologijos ir Techninių matavimų paskaitų kursus Mechanikos, Mašinų gamybos fakultetų studentams. Taip pat talkino Žemės ūkio akademijoje. Prof. L. Kumpikas kartu su bendraautoriais publikavo 36 mokslinius straipsnius. Jo vadovaujami ir konsultuojami technikos mokslų kandidato (dabar daktaro) disertacijas apsigynė devyni bendradarbiai ir keturi pramonės įmonių atstovai.
Po karo Lietuvoje buvo susidurta su nepakankama, nesunorminta technine terminija, nebuvo ir lietuviškų vadovėlių. Iš Maskvos ne kartą buvo spaudžiama dėstyti rusų kalba. Lietuvių kalbos išlaikymo ir technikos terminijos vystymo aukštosiose mokyklose pagrindai buvo padėti jau pirmaisiais pokario metais, rašant ir leidžiant vadovėlius, techninę ir mokslinę literatūrą lietuvių kalba. Šioje srityje daug nuveikė prof. Leopoldas Kumpikas išleidęs 4 vadovėlius, 7 technines knygas studentams, inžinieriams ir aukštos kvalifikacijos darbininkams, taip pat su kolegomis parengė eilę paskaitų konspektų. Svarbiausieji yra: „Spartusis metalų tekinimas“ (1953), „Įrankinių plienų parinkimas ir terminis apdirbimas“ (1955), „Metalų apdirbimas spaudimu“ (1957), „Frezuotojo vadovas“ (1958), „Metalų paviršiaus išbaigimas“ (1960), „Techniniai matavimai ir pakeičiamumo pagrindai“ (1963), „Mašinų gamybos technologijos pagrindai“ (1967, su bendraautoriumi H. Klementavičiumi). 1993 m. sudarė „Mašinų gamybos terminų žodyną“ (nebuvo išleistas). Taip pat paskelbti 23 mokslo populiarinimo straipsniai.
Reikia paminėti ir prof. L. Kumpiko praktinio inžinerinio darbo indėlį atstatant pokario Lietuvos pramonę. Vienas iš svarbiausių darbų tada buvo sugriautų įmonių atstatymas, ir tam reikėjo naujų įmonių projektų. L. Kumpikas 1945 m. laisvu nuo darbo katedroje laiku dirbo inžinieriumi technologu „Lietstat“ projektų vykdymo darbuose. Jis rengė techninius projektus „Metalo“ gamyklai, „Metalo“ gamybos skyriui Naujojoje Vilnioje, „Žalgirio“ gamyklai Naujojoje Vilnioje, svarstyklių gamyklai „Svarstis“ Panevėžyje, „Apvija“ Kaune.
Prof. Leopoldą Kumpiką šiltai prisimena buvę jo kolegos bei mokiniai. Profesorius Jurgis Vidmantas rašo: „…Manau, kad aš daugiausiai galėčiau papasakoti apie L .Kumpiko indėlį į technikos mokslų vystymą sunkiu pokario laikotarpiu. Na, o jo vaidmuo ruošiant inžinierius-mechanikus mūsų respublikai tiesiog neįkainojamas…“ Profesorius Werner Lotze (Vokietija): „Jau pirmą kartą susitikęs su prof. L. Kumpiku stebėjausi jo žinių metrologijos srityje gilumu. Vėliau teko dar labiau nustebti sužinojus, kad metrologija sudaro tik dalį visos jo mokslinės veiklos“. Profesorius Dalskis (Rusija): „Girdėjau, kad prof. L. Kumpiką vadina Lietuvos mašinų gamintojų tėvu. Tikslesnį apibūdinimą sunku ir sugalvoti…“
Prof. Leopoldas Kumpikas mirė 1993 m. liepos 30 d. Kaune. Palaidotas kukliame šeimos kape Petrašiūnuose.
Parengė Kazimieras Kumpikas
