(1939-09-01 – 2024-07-25)
Kristina MASIOKIENĖ (MERFELDAITĖ) (1939-09-01 Kaunas) inžinierius elektromechanikas, technikos mokslų daktaras, docentas.
1945–1948 m. mokėsi Kauno Žaliakalnio pradinės mokyklos II–IV klasėse, 1948–1956 m. – Kauno „Aušros“ mergaičių gimnazijoje (dabar – Maironio universitetinė gimnazija), kurią baigė sidabro medaliu. 1956–1961 m. studijavo Kauno politechnikos instituto (dabar – KTU) Elektrotechnikos fakultete. Studijuodama įsitraukė į studentų mokslinę veiklą, skaitė pranešimus KPI, Lietuvos, Pabaltijo ir Baltarusijos SSR studentų mokslinėse konferencijose. Baigė KPI ir įgijo inžinieriaus elektromechaniko diplomą su pagyrimu.
1961 m. pradėjo dirbti KPI Braižomosios geometrijos katedroje asistentės pareigose. 1962 m. stažavosi Maskvos energetikos instituto (MEI) Šviesos technikos katedroje ir 1962–1963 m. buvo tos katedros aspirantė, o 1963–1966 m. – aspirantė neakivaizdininkė. 1969 m. MEI Mokslo taryboje apgynė technikos mokslų kandidato disertaciją „Paukštinto dažnio apšvietimo įrenginių efektyvumo tyrimas“. 1974 m. KPI Tarybos siūlymu jai suteiktas docento mokslo vardas. 1993 m. LR Mokslo Taryba nostrifikavo mokslų daktaro laipsnį ir docento mokslo vardą.
Kristina Masiokienė, grįžusi iš Maskvos, visus 40 metų dirbo KPI (KTU): 1963–1966 m. Bendrosios elektrotechnikos katedroje ir 1966–1967 m. Teorinės elektrotechnikos katedroje asistentės, o 1967–1970 m. – vyresniosios dėstytojos pareigose. Suteikus K. Masiokienei docentės mokslinį vardą, ji tapo Bendrosios elektrotechnikos (nuo 1993 m. pavadintos Elektros ir šviesos inžinerijos) katedros docente. Nuo 2002 m. liepos mėn. – pensininkė.
Studentams dėstė Teorinę ir Bendrąją elektrotechniką, Šviesos techniką, vedė elektrotechnikos pratybas prancūzų kalba ir laboratorinius darbus anglų kalba. Išleido 2 mokomąsias knygas. 1990 m. su bendraautoriais parašė mokomosios programos scenarijų mokyti studentus elektrotechnikos kompiuteriu. Buvo daugiametė katedros mokomųjų leidinių bendraautorė, o 1991–2002 metais dar ir redaktorė bei maketuotoja. Su bendraautoriais laimėjo LR Švietimo ir mokslo ministerijos konkursą ir 2002–2004 m. parengė 2 nuotolinio elektrotechnikos mokymosi internetu paketus.
Mokslinės veiklos kryptys: apšvietimo kokybė ir regimojo darbo efektyvumas; vizualinių mokomųjų priemonių taikymo metodika ir efektyvumas; mokymo proceso kompiuterizavimas. Nuo 1975 m. pradėjo skaityti visiškai ekranizuotas elektrotechnikos paskaitas. Kartu su bendraautoriumi S. Masioku sukūrė penkis originalius, pačių autorių mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstus, mokomųjų ranka spalvintų diaprojekcijos skaidrių (iš viso apie 3000 vienetų) komplektus. Jie buvo eksponuoti įvairiose parodose: Vilniuje (1976, 1978, 1984, 1986), Taline (1977), Voroneže (1982), Maskvoje (1981, 1985). Darbai apdovanoti parodų diplomais ir medaliais.
Įdiegtų mokslo darbo rezultatų pagrindu skaitė paskaitas universitetų dėstytojams Kaune, Vilniuje, Klaipėdoje, Maskvos energetikos, Leningrado, Kijevo, Jerevano, Irkutsko, Odesos, Čeliabinsko institutuose. Viena ir su bendraautoriais yra paskelbusi 72 mokslines publikacijas.
Lietuviškosios tarybinės enciklopedijos (1976 – 1984 m.) konsultantė šviesos technikos klausimais. Elektrotechnikos terminų žodyno (1999) ir jo elektroninės versijos (2001) bendraautorė. Technikos enciklopedijos Redaktorių tarybos narė (2000–2010 m.). Buvo įvertinta Mokslo ir enciklopedijų leidybos instituto padėka ir vardiniu Technikos enciklopedijos I tomu.
Kristina ištekėjo dar būdama III kurse – 1959 m. Kristinos ir Stanislovo Masiokų šeimoje užaugo trys vaikai: Rūta (g. 1961) – inžinierė informatikė; Milda (g. 1972) – gydytoja, medicinos m. dr.; Albertas Nemanis (g. 1975) – inžinierius informatikas; jis augo Masiokų šeimoje nuo 2 metukų, žuvus jo tėvams. Dabar auga šeši jų vaikaičiai: Emilis (g. 1998), Paulius (g. 2002), Kristupas (g. 2005), Lukas (g. 2006), Jonė (g. 2007), Andrius (g. 2012).
Parengė Povilas Vaidotas Pukys
