(1944-07-16 – 2018-05-30)
Mokslo metai
1951-1958 – Kauno IV septynmetė m-la
1958-1962 – Kauno politechnikumas, laidinių elektros ryšių ir radiofikacijos specialybė.
1962-1967 – Kauno Politechnikos institutas (I kursas – vakarinis), radioinžinieriaus specialybė.
1970-1973 – aspirantūra KPI
1973-1974 – stažuotė Budapešto technikos universitete.
1975 – apginta technikos mokslų disertacija, KPI.
Mokydamasis Politechnikume, pradėjau dirbti laborantu (puse etato). Kartu tai buvo gera galimybė užsiimti ir savo pomėgiu radiotechnika, radijo sportu.
15 metų dirbo ultragarso laboratorijoje:
Darbų tematika: matavimo keitikliai, pjezokeitikliai, sklidimas ore, ultragarsinė technologija ir jos kontrolė, kavitacija.
Disertacija „Mažų nuotolių ore akustinių matuoklių sukūrimas ir tyrimas“ (1975), vadovas – prof. Domarkas (vėliau Švietimo ministras, Užsienio reikalų viceministras).
Leidinio „Ultragarsas“ redaktoriaus pavaduotojas, tarptautinių ultragarso parodų orgkomitetų narys.
Mokslinių publikacijų skaičius – apie 80, t.t. 7 išradimai.
Tais laikais važiuoti į užsienį buvo labai nelengva, net į kaimynines socialistines šalis. Reikėjo būti labai pažangiu tarybiniu piliečiu, reikėjo gauti profsąjungos, komunistų partinės organizacijos (ne tik komunistams – visiems) ir darbovietės administracijos rekomendacijas. Nebuvau partijos nariu, tai į Vakarų (kapitalistines šalis išvažiuoti turėjau visai mažai šansų.
Vis tik 1973 m. pavyko 4-iems mėnesiams išvažiuoti stažuotei į Vengriją, į Budapešto technikos universitetą, tęsti aspirantūros mokslus. Tai buvo pirma išvyka į užsienį. Budapešte studijavo keletas studentų ir aspirantų iš Lietuvos ir keletas jaunų mokslininkų (jau apsigynusių disertacijas, mokslų kandidatų) iš Leningrado, Talino – tekdavo susitikti, pabendrauti. Po sovietų sąjungos, Vengrija atrodė fantastiškai aukšto išsivystymo šalis. O Budapeštas nuo seno labai gražus miestas.
Vėliau, 1977 m. teko išvažiuoti į konferenciją Anglijoje. Čia vėl fantastiški įspūdžiai – Londonas, Brighton (Braitonas), laisvi žmonės. O man išvažiuoti – kaip Pelenei kurpes sunešioti: teko per Maskvą rūpintis finansavimu, užsienio pasu, viza, valiuta ir t.t. Be minėtų rekomendacijų, dar reikėjo užpildyti 12 egz. asmens anketų su 12 nuotraukų, bėgioti Maskvoje į Aukštojo mokslo ministeriją, Užsienio reikalų ministeriją, Valstybinį mokslo ir technikos komitetą. Ir iki paskutinės dienos nebuvau tikras, ar išleis, nors jau turėjau kišenėje ir pasą su viza, ir lėktuvo bilietą. Tik paskutinę dieną buvo panašių į mane išvažiuojančiųjų paskutinis instruktažas TSKP CK (Staraja ploščadj, šalia Kremliaus). Ir tik po to instruktažo, pasirašius, kad būsi ištikimas pilietis ir grįši kaip priklauso, po paskutinio individualaus pokalbio su kažkokiu aukštu partiniu funkcionieriumi man pasakė „dobrovo puti“ (laimingo kelio). Jei būtų pasakę „vsevo choroševo“(viso gero) – tai turėčiau atiduoti popierius ir grįžti namo be nieko. Tokie buvo sutartiniai „slaptažodžiai“, apie tai man jau buvo sakę ministerijoje.
Buvo nelengvas išbandymas, skaičiau savo pranešimą anglų kalba, atsakinėjau į klausimus. O ta mano kalba buvo nelebai išbandyta praktiškai, tik teoriškai (gal šiek tiek praktikos buvo Vengrijoje). Dar perskaičiau ir savo kolegės Aušros Saudargaitės (seimo nario, užsienio reikalų ministro sesuo) pranešimą, kad išspausdintų konferencijos darbų rinkinyje (jos neišleido išvažiuoti).
Penkios dienos praėjo kaip pasakoj. Pamačiau Big Beną, Parlamentą, Karalienės sargybą su meškos kailio kepurėmis, Picadilly Circus. Tais metais minėjo Karalienės „silver jubilee“. Tik labai taupiau dienpinigius lauktuvėms, teko pabadauti, maitintis beveik tik kava ir sausainiais konferencijos dalyviams. Sako, kad sukūdęs grįžau. Tokie tad nepilnaverčiai buvo tarybiniai piliečiai…
12 metų Omnitelyje.
Radijo ieška – nuo pradžios iki pabaigos:
• Tinklo projektas, derinimas, leidimai, tel. linijos, numeriai, įrangos tiekėjo konkursas, pirkimai.
• Darbuotojų paieška, mokymas.
• Verslo planas, paslaugų paleidimas, PER-as.
• Konkurencija, marketingas, reklama.
• Planai, ataskaitos, svarstymai.
• Uždarymas, darbuotojų perkvalifikavimas, atleidimas.
Kiti darbai:
• Strategijos sk. – ryšiai su ŽEF, Infobalt, RRT, Elektroninių ryšių Įstatymo rengimo grupė, metrologija, standartizacija.
• Projektų vadovas – Y2K, Contingency plan, prie-anouncement, dažnių konkursai (E-GSM (880-890), P-mP 3.5, 26 GHz) LBS (#112 BPC), Numerio perkėlimas.
• 3G (UMTS) įrangos tiekėjo (Motorola, Ericsson, Nokia, Siemens, Alcatel) parinkimo konkurso techninio vertinimo grupės vadovas (kartu su EMT, LMT).
Narystės:
• Lietuvos Akustikų draugijos narys.
• INFOBALT asociacijos Telekomunikacijų komiteto narys.
• Standartizacijos komiteto Nr. 18 „Telekomunikacijos“ narys.
• Žinių ekonomikos forumo narys.
• Lietuvos Junior Achievement tarybos įgaliotasis atstovas
• IEEE narys.
Metai pedagogikoje – iki 2010 m.
Dėstyti moduliai ryšių-telekomunikacijų katedroje:
• Radiomatavimai (vedantysis dėstytojas doc. V. Zgirskis)
• Radijo sistemos (prof. V. Domarkas, prof. R. Kažys)
• Radijo ryšių sistemos
• Radijo ryšių linijos
• RTV tinklai
• Matavimai telekomunikacijų tinkluose
• Diagnostikos teorija (doc. R. Gudonavičius)
• Radioelektronikos pagrindai (prof. A. Kajackas)
• Bazinė elektronikos schemotechnika (A. Kajackas)
• Judriojo ryšio tinklai
• Telekomunikacijų verslo organizavimas
Pradėjau nuo laboranto pareigų radiotechnikos laboratorijoje dar Politechnikume 1960 m. Vėlesniais studijų metais beveik visą laiką dirbau puse etato, padėdamas ar ir pravesdamas įvairius laboratorinius darbus. Vėliau, jau dirbdamas Ultragarso laboratorijoje moksliniu bendradarbiu, papildomai dirbau ir valandiniu dėstytoju, vedžiau pratybas, skaičiau paskaitas. 1980 m. perėjau dirbti pilnai į Ryšių katedrą, pasilikdamas pusę etato mokslinio bendradarbio pareigų Ultragarso laboratorijoje. 1987 m. gavau docento vardą.
Perėjęs į Omnitelį, pasilikau pusę etato KTU telekomunikacijų katedroje. Omnitel administracija sutiko, kad aš dalį laiko skirčiau studentams ugdyti. Taip 2007 m. ir sulaukiau 62,5 metų amžiaus, kada skiriama senatvės pensija. O 2010 metais ir su KTU teko visai atsisveikinti.
Algis Mašonis
