Juozas MATUSEVIČIUS (1894-11-07 Kermušynė, Marijampolės apskr. – 1983-03-09 Kaunas), ilgametis Kauno valstybinio Vytauto Didžiojo universiteto (vėliau KPI) Fizikos katedros dėstytojas.
Juozas gimė vidutinio ūkininko (15 ha) šeimoje. 1907 m. baigė Igliškėlio pradžios mokyklą. Tuo metu gimnazijose mokslas buvo mokamas. Tėvams neišgalint sumokėti, bet gerai išlaikęs konkursinius egzaminus, Juozas įstojo į Veiverių mokytojų seminariją. Čia už mokslą mokėti nereikėjo. 1914 m. seminariją baigė ir mokytojavo įvairiose pradinėse mokyklose, o nuo 1920 m. – Kauno vidurinėse mokyklose. Tais metais Aukštuosiuose kursuose pradėjo matematikos studijas. Eksternu įgijęs brandos atestatą, nuo 1922 m. studijas tęsė Lietuvos universiteto Matematikos – fizikos skyriuje. Jį baigęs 1924 m., tapo diplomuotu mokytoju ir įgijo teisę dėstyti fiziką, matematiką, geografiją ir braižybą. Tai buvo pirmoji diplomuotų mokytojų laida Lietuvos Respublikoje. Baigus universitetą, buvo pakviestas mokytojauti į mokytojų profsąjungos išlaikomą Kėdainių mokytojų seminariją. 1927 m. ją uždarius, persikėlė į Telšių mokytojų seminariją, tačiau dėl kairiųjų pažiūrų moksleivių užtarimo turėjo persikelti į Panevėžį. Čia pradžioje mokytojavo mokytojų seminarijoje, o vėliau – mergaičių ir berniukų gimnazijose.
1940 m. sovietinė administracija vyr. mokytoją J. Matusevičių perkėlė į Kauną. 1945 m. jis buvo paskirtas Kauno 8-os gimnazijos direktoriumi. Visose mokyklose dėstė savo specialybės dalykus, bet daugiausiai fiziką. 1946 m. antraeilėse pareigose pradėjo dirbti Kauno valstybinio Vytauto Didžiojo universiteto Fizikos katedros asistentu. Jis buvo pažangių ir demokratinių pažiūrų prieškario inteligentas. Nepriklausė jokioms partijoms, bet buvo katalikas. Akivaizdu, kad jis negalėjo mokiniams propaguoti ateizmą ir versti tai daryti mokytojus. Be to vadinamųjų „rinkimų“ metu mokyklų, kuriose vykdavo balsavimas, direktorius dažniausiai skirdavo rinkimų komisijų pirmininkais ir juos versdavo klastoti balsavimų protokolus. Nesitaikstydamas su tuo, 1947 m. jis iš gimnazijos direktoriaus pareigų atsistatydino ir buvo priimtas į Universiteto Fizikos katedrą pagrindinėms pareigoms. 1951 m. paskirtas dirbti vyr. dėstytoju. Dėstė bendrosios fizikos kursą. Jo mokslinio darbo kryptis – kosminiai spinduliai. Be gimtosios lietuvių kalbos J. Matusevičius mokėjo vokiečių, prancūzų ir rusų kalbas. Kartu su kolegomis Iš rusų kalbos vertė fizikos vadovėlius.
Sovietmečiu jis neslėpė, kad yra praktikuojantis katalikas ir kad jam nepriimtinos komunistinės dogmos ir pati sovietinė sistema. Dėl to, dirbant universitete ir vėliau institute, sovietinės ideologijos adeptų daug kartų buvo kaltintas fizikos paskaitų „beidėjiškumu“, „objektyvistiniu“ dėstymu, vengimu kovoti prieš buržuazinę ideologiją, „keliaklupsčiavimu“ prieš „pūvantį“ Vakarų mokslą. Partorgas Jonas Sabaliauskas 1952 m. kaltino jį ideologinių seminarų nelankymu. Kitais metais partiniame susirinkime instituto partorgas Algirdas Žukauskas vėl jį užsipuolė sakydamas: „Vyr. dėstytojas J. Matusevičius fizikos paskaitas skaito formaliai, dėsto grynus faktus ir dėsnius, nesiedamas jų su gyvenamojo momento uždaviniais, ir todėl jo paskaitos neturi auklėjamosios reikšmės“. Partorgo K. Lengvino pristatytame nutarime J. Matusevičius buvo įrašytas į „savo praeitimi svetimų, netinkančių dirbti Institute“ asmenų sąrašą.
Fizikos katedroje išdirbęs 24 metus, 1970 m. jis išleistas į pensiją, paliekant valandiniu dėstytoju. Dirbdamas laisvalaikį dažnai leisdavo su bendraamžiais žaisdamas dar prieškario inteligentų pamėgtą preferansą. Sovietmečiu tai buvo gera dingstis susitikti vienminčiams.
Juozas Matusevičius mirė 1983 m. kovo 9 d. Kaune. Palaidotas Marijampolės miesto kapinėse.
Parengė Albinas Tamašauskas
