Vytautas Mykolas MILAŠIUS (1934-06-20 – 2019-03-05 Kaunas), inžinierius mechanikas, habilituotas daktaras, profesorius.
1952 m. aukso medaliu baigė Kauno 6-ąją vidurinę mokyklą ir tų pačių metų rudenį įstojo į Kauno politechnikos instituto Mechanikos fakultetą. Jį 1957 m. baigė su pagyrimu ir įgijo pluoštinių medžiagų mechaninės technologijos inžinieriaus mechaniko kvalifikaciją.
1957–1959 m. dirbo pamainos meistru ir vyr. desinatoriumi Kauno pliušo-šilko kombinate. 1959 m. rudenį įstojo į Kauno politechnikos instituto pluoštinių medžiagų mechaninės technologijos specialybės aspirantūrą (moksl. vadovas – prof. techn. m. dr. J. Indriūnas). Būdamas aspirantu kartu dirbo ir valandiniu dėstytoju KPI, o nuo 1960 iki 1970 m. dar ir Valstybinio dailės instituto Kauno vakariniame skyriuje. Po aspirantūros 1962 m. buvo priimtas etatiniu dėstytoju asistentu į KPI tekstilės technologijos katedrą. 1963 m. apsigynė disertaciją „Dirbtinių kailių pūkuotumo klausimu” ir jam buvo suteiktas technikos mokslų kandidato (daktaro) mokslinis laipsnis. 1966 m. jam buvo suteiktas docento mokslinis vardas. 1972–1974 m. vyr. mokslinis bendradarbis technikos mokslų daktaro disertacijai parengti. 1975 m. parengė ir apgynė disertaciją „Audinių relaksacinių savybių tyrimas“ (habilituoto daktaro laipsniui gauti). 1978 m. suteiktas profesoriaus mokslinis vardas. 1988–1993 m. Tekstilės technologijos katedros vedėjas, vėliau katedros profesorius. 2010 m. išėjo į pensiją.
V. Milašius buvo renkamas universiteto ir fakulteto mokslinių tarybų (senato) nariu bei pirmininku. 1992-2000 m. vadovavo KTU atestacijos ir konkurso komisijai. 1980–1990 m. buvo žurnalo „Izv. VUZov Tekhnologija tekstilnoj promyshlennosti” redakcinės kolegijos narys. 1980-1988 – Lietuvos tekstilės instituto tarybos narys. 1993–1994 m. Lietuvos mokslo tarybos mokslinių laipsnių ir vardų nostrifikacijos komisijos pirmininkas, 1999–2003 m. Lietuvos mokslo tarybos nuolatinės mokslininkų kvalifikacijos ekspertų komisijos narys, 2003–2009 m. medžiagų inžinerijos mokslo krypties kvalifikacinės komisijos narys. Nuo 2003 m. „ISI Web of Knowledge” sąrašo žurnalo „FIBRES & TEXTILES IN EASTERN EUROPE“ mokslinės programų kolegijos narys. 1992–2011 m. Rygos technikos universiteto mokslinės tarybos disertacijoms ginti narys.
Per šį 50 metų trukusį pedagoginio darbo laiką universitete studentams dėstė disciplinas, susijusias su audinių struktūra, jų pynimais, projektavimu ir mechanika. 1985 m. tapo II-jo geriausių KPI lektorių konkurso laureatu. Jis parašė daugiau kaip 10 vadovėlių (svarbiausi: Audimas (1983); Audinių struktūra (1993); Tekstilės gaminių mechanika (2007); Audinių, jų pynimų ir ornamentų projektavimas (2010); visi su bendraautoriais). Savo pedagoginėje veikloje nuolat tobulino dėstymo metodiką, plačiai naudojo informacines technologijas, taikydamas originalaus mokslinio darbo pagrindu parašytas programas. Ryškus jo indėlis rengiant mokslininkus. Devyni jo vadovaujami doktorantai (aspirantai) tapo mokslų daktarais. Buvo daugelio doktorantų komitetų ar tarybų pirmininkas arba narys, habilitacijos komisijų pirmininkas ar narys, disertacijų oponentas. 1976–1990 m. buvo tuometės sąjunginės (SSRS) specializuotos tarybos mokslų kandidato disertacijoms ginti narys, o 1977–1982 m. analogiškos specializuotos tarybos mokslų daktaro disertacijoms ginti narys.
V. Milašiaus mokslinė veikla pažymėta dviem valstybinėmis premijomis (su bendraautoriais) – 1966 m ir 2002 m. Parašė monografiją (su V. Rėklaičiu) „Kodirovanije tkackich perepletenij“ (1988). Visa jo mokslinė veikla atsispindi per 150 mokslinių straipsnių. Jo pasiūlyti integruotasis audinių struktūros rodiklis
ir audinio pynimo rodiklis P gerai žinomi tekstilės mokslo pasaulyje, plačiai cituojami ir naudojami daugelio užsienio šalių (Japonijos, Vokietijos, Graikijos, Hong Kongo, Ispanijos, Portugalijos, Kinijos, Kanados, Lenkijos, Indijos ir kitų) mokslininkų.
1964–1965 m. V.Milašius stažavosi Čekoslovakijos, 1978 m. Rusijos, 1996 m. Jungtinės Karalystės aukštojo mokslo įstaigose.
1999 m. už nuopelnus Lietuvai apdovanotas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino 5-jo laipsnio ordinu (Riterio kryžiumi).
2012 m. už svarų indėlį į glaudų bendradarbiavimą tarp RTU ir KTU, bendrą programų plėtotę, darbą mokslinių tyrimų, metodikų kūrimo, mokslo kvalifikacijų vertinimo srityse suteiktas Rygos technikos universiteto garbės daktaro vardas.
Parengė A. Navasaitienė, J. Slavėnas
