(1931-06-01 – 2020-11-12)
Docentas L. Narkevičius buvo technikos mokslų daktaras, matematikas, pedagogas, aktyvus Lietuvos Sąjūdžio dalyvis, gamtos ir kultūros paveldo puoselėtojų klubo „Aukuras“ narys.
L. Narkevičius gimė 1931 m. birželio 1 d. Ukmergės rajone, Žeruolių kaime. 1956 m. baigė Vilniaus pedagoginio instituto Fizikos ir matematikos fakultetą. Į Kauno politechnikos instituto (dabar – Kauno technologijos universitetas) darbuotojų gretas įsiliejo 1962 m., jau padirbėjęs Kauno rajono Ežerėlio mokyklos direktoriumi. Taikomosios matematikos katedroje pradėjo dirbti 1963 m. ir dirbo iki pat išėjimo į pensiją – iki 1994-ųjų metų. Akademinį darbą katedroje pradėjo eidamas asistento pareigas, 1964 m. jis jau buvo vyr. dėstytojas. Nuo 1976 m. dirbo docentu, o 1978 m. mokslininkui suteiktas docento pedagoginis vardas. Mokslinės veiklos kryptis – medžiagotyra, kuriant klijuotinių sujungimų stiprumo prognozavimo teorinius pagrindus matematiniais metodais.
KPI, vėliau ir KTU, matematikai aktyviai bendradarbiavo su inžinerinių specialybių kolegomis, padėdami jiems išspręsti jų moksliniuose tyrimuose atsirandančias matematines problemas. Panašų mokslinio darbo kelią pasirinko ir doc. L. Narkevičius. Jis daug ir gana vaisingai bendradarbiavo su žymiu medžiagotyrininku prof. Valentinu Rajecku, spręsdamas klijuotinių sujungimų stiprumo prognozavimo klausimus. Jų gaunamos lygtys, kuriomis apibūdinamas klijuotinių sujungimų stiprumas ir ilgaamžiškumas, randa cikliškai varginamų ir varginamų su poilsio pertraukomis klijuotinių sujungimų ilgaamžiškumo dėsningumus. Šia tematika 1974 m. L. Narkevičius apgynė technikos mokslų daktaro disertaciją.
Doc. L. Narkevičius aktyviai darbavosi matematikos dėstymo metodikos srityje. Pradėjus veikti KPI parengiamiesiems kursams, kartu su kolegomis į šį darbą, apie 1968 m., įsijungė ir L. Narkevičius. Kadangi tokiems kursams labai trūko mokomosios literatūros lietuvių kalba, tai 1969 m. kartu su kolega L. Narkevičius išleido „Elementarinės matematikos uždavinyno“ dvi dalis. L. Narkevičius buvo neabejingas mokslo naujovėms ir matematikos taikymams – jis naudojo programuojamus kalkuliatorius (tais laikais tai buvo mokslo naujovė) dėstant matematiką. Kartu su kolega 1986 m. išleido mokymo priemonę šia tematika „Programuojamieji kalkuliatoriai“. Mokslininkas itin rūpinosi Lietuvos moksleivių matematiniu raštingumu, per 1976–1984 metus kartu su kolegomis parengė ir išleido net penkias mokymosi stojantiesiems į aukštąsias mokyklas knygas, iš kurių mokėsi ir tebesimoko ne viena stojančiųjų karta. Negana to, per Lietuvos televiziją jis vedė visos Lietuvos moksleiviams parengiamuosius matematikos kursus-laidas.
Doc. L. Narkevičiaus interesai buvo labai platūs: domėjosi politika, Lietuvos gamtos ir kultūros paveldu, Lietuvos istorija, mėgo skaityti grožinės literatūros knygas, beveik iki paskutinių gyvenimo dienų puoselėjo savąjį sodą. L. Narkevičius buvo įvairiapusiškai išsilavinęs, labai taktiškas ir tolerantiškas žmogus, puikus pašnekovas. Tuo įsitikino kiekvienas, su juo bendravęs. Jis visada labai šiltai kalbėdavo apie savo šeimą, vaikaičius ir kitus artimuosius.
Dr. Leono Narkevičiaus nueitas garbingas gyvenimo kelias yra ryškus pavyzdys studentams, kolegoms, draugams.
