Biografijos faktai
(1931-07-14 – 2026-08-19)
Jaroslavas Okulič-Kazarinas gimė 1931-07-14 Kaune. 1950 m. baigė Kauno Saulės gimnaziją. 1955 m. su pagyrimu baigė Kauno politechnikos institutą, įgijo inžinieriaus radiotechniko specialybę. 1956–1958 m. dirbo Kauno radijo gamykloje buvo surinkimo cecho inžinierius–technologas, 1958–1965 m. – Radijo matavimų technikos instituto skyriaus vedantis inžinierius, 1965–1992 m. – KTU vyr. dėstytojas.
Jaroslavo Okulič-Kazarino antra didžioji gyvenimo meilė buvo kalnai.
Alpinizmu Jaroslavas pradėjo užsiimti XX a. šeštajame dešimtmetyje. 1958 m. jis dalyvavo pirmojoje Pabaltijo alpinistų alpiniadoje Kaukaze ir įkopė į Lokomotyvo, Gumači bei Elbruso viršūnes. Vėlesniais metais jo kopimų geografija plėtėsi – Kaukazas, Tian Šanis, Pamyras.
Ypač svarbi buvo 1964 m. pirmoji Lietuvos aukštuminė ekspedicija į Pamyrą. Devyni Lietuvos alpinistai, tarp jų Jaroslavas Okulič-Kazarinas, Kazys Monstvilas, Vilius Šaduikis ir kiti, įkopė į tris bevardes Šachdaros kalnagūbrio viršūnes ir suteikė joms Lietuvos, M. K. Čiurlionio ir Donelaičio vardus. Lietuvos viršūnė, kurios aukštis 6080 m, tapo vienu reikšmingiausių Lietuvos alpinizmo istorijos įvykių.
Jaroslavas buvo ir vienas iš tų žmonių, kurie Lietuvos alpinizmą išvedė į septynių tūkstančių metrų aukštį. 1965 m. jis įkopė į Avicenos (tuometinę Lenino) viršūnę iš pietų pusės, 1967 m. – iš šiaurės pusės.
Didžiausias jo, kaip alpinisto ir vadovo, pasiekimas – 1971 m. Lietuvos ekspedicija į Ismailo Samani viršūnę (7495 m), tuomet vadintą Komunizmo viršūne. Ekspedicijai vadovavo Jaroslavas Okulič-Kazarinas; Šis įkopimas Lietuvos alpinizmui buvo istorinis.
Jaroslavas buvo ne tik stiprus sportininkas, bet ir Lietuvos alpinizmo organizatorius. 1964–1967 m. jis vadovavo Kauno alpinizmo sekcijai, o 1967–1971 m. buvo Lietuvos alpinizmo federacijos pirmininkas. Jis keturis kartus tapo Lietuvos alpinizmo čempionu ir du kartus – Pabaltijo čempionu.
Jo gyvenimo kelias buvo glaudžiai susijęs su Lietuvos istorija. Okulič-Kazarinų šeima Kaune gyveno nuo XIX amžiaus pabaigos. Jaroslavo tėvas Anatolijus Okulič-Kazarinas buvo Lietuvos kariuomenės karininkas, o senelis Rapolas Okulič-Kazarinas buvo Lietuvos nepriklausomybės kovų savanoris ir vienas Lietuvos karo aviacijos pradininkų.
Jaroslavo gyvenime kalnai nebuvo vien sportas. Jie buvo ištvermės, atsakomybės, draugystės ir tarnystės Lietuvai mokykla. Jis priklausė kartai, kuri sunkiomis sąlygomis kūrė Lietuvos alpinizmo tradicijas, rengė pirmąsias ekspedicijas, į nežinomas viršūnes nešė Lietuvos vardą ir paliko mūsų kalnų istorijoje vardus, kurie gyvuos dar ilgai.
