Pereiti prie turinio

Doc. PUODŽIUS Jonas Rytis

Biografijos faktai

Jonas Rytis Puodžius (1935-03-23 – 2020-10-21), inžinierius elektrotechnikas, technologijos mokslų daktaras, docentas, valstybės ir visuomenės veikėjas, tremtinys.

Gimė mokytojų, aktyvių visuomenininkų, šeimoje. 1941 m. birželio 14 d. sovietiniai okupantai areštavo tėvą ir, atskyrę nuo šeimos, ištrėmė į Rešotų lagerį, Krasnojarsko kraštą. Čia po keturių mėnesių jis mirė. Motiną su šešiamečiu Jonu Ryčiu ir trimečiu Valentinu ištrėmė į Barnaulo rajoną, Altajaus kraštą, o 1942 m. nutrėmė į Trofimovkos gyvenvietę (Lenos upės žiotyse), Jakutiją. Ten 1947 m. Jonas Rytis baigė pradinės mokyklos ketvirtą klasę. Tais metais šeimą perkėlė į Jakutską. Iš čia vaikai bandė iš tremties pabėgti, bet Maskvoje buvo sulaikyti ir išsiųsti į Maskvos beglobių namus. Visgi 1948 m. jiems pavyko sugrįžti į Lietuvą. Jonas Rytis apsigyveno Kaune. Čia jis lankė Kauno 1-ąją vidurinę mokyklą. 1951 m., baigęs septintą klasę, įstojo į Kauno politechnikumą. Jį 1955 m. baigė su pagyrimu ir siuntimu tolesnėms studijoms. Jis Kauno politechnikos instituto Elektrotechnikos fakultete studijavo matematinių ir skaičiavimo mašinų bei įrenginių mokslo dalykus. Institutą baigė 1960 m. su pagyrimu ir įgijo inžinieriaus elektrotechniko diplomą.

Baigęs Institutą 1960–1979 m. dirbo Vilniaus skaičiavimo mašinų gamyklos Konstravimo biuro inžinieriumi, skyriaus vedėju, įrenginių vyriausiuoju konstruktoriumi, temų vadovu. Čia konstruodavo, derindavo ir ruošdavo gamybai elektronines, tarp jų ir skaitmenines, 2-os kartos skaičiavimo mašinas „Rūtą“. Sąjunginėje liaudies ūkio pasiekimų parodoje jis apdovanotas medaliais: aukso (1964), bronzos (1966). Už automatizuoto projektavimo darbus 1976 m. apdovanotas Vavilovo vardo premija ir garbės raštu. 1979 m. apgynė technikos mokslų kandidato disertaciją (nostrifikuota technologijos mokslų daktaru). Tais pačiais metais jis buvo pakviestas KPI Matematinės įrangos katedroje eiti docento pareigas. Nuo 1981 m. jis Instituto kolektyvinio naudojimo skaičiavimo centro direktorius. Jam vadovaujant pasenusi technika pakeista naujos kartos vieningos serijos ir mažosios serijos skaičiavimo mašinomis. Pastatytas naujas specializuotas Skaičiavimo centro pastatas, kuriame įrengtos ESM salės, monitorių klasės ir serviso tarnybos, įsteigtas kompiuterinio mokymo centras. Jis dviejų išradimų, daugiau nei 40-ies mokslinių straipsnių, 5-ių mokymo knygų studentams arba autorius, arba bendraautoris. 1984 m. jam suteiktas mokslo pedagoginis docento vardas. Dirbdamas Institute jis buvo Instituto specializuotos tarybos moksliniams laipsniams suteikti narys, Instituto, Skaičiavimo centro ir Skaičiavimo technikos fakulteto tarybų narys, Skaičiavimo centro Vavilovo vardo mokslinės kūrybinės draugijos pirmininkas.

Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę jis entuziastingai įsitraukė į Valstybės struktūrų darbą. LR Vyriausybės kvietimu iš KPI buvo perkeltas į Mokslo ir studijų departamentą. 1991–1994 m. departamento skyriaus vedėjas, direktoriaus pavaduotojas, direktorius. 1994–1998 m. LR švietimo ministerijos sekretorius, viceministras. 1998–2009 m. Lietuvos mokslo tarybos patarėjas.

Jis aktyvus visuomenininkas: tremtinių brolijos Lapteviečiai narys, nuo 2010 m. Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių bendrijos pirmininkas. Sudarė ir redagavo leidinius Lapteviečiai (1999, 2007), Puodžių ir Tarvydų giminės šaltinis (2000), Lietuviai arktyje (2004), Vilties galia, Mokytojai Katrė ir Jonas Puodžiai (2005). Daug prisidėjo organizuojant Vilniuje Aukų gatvėje brolijos „Lapteviečiai“ pastatyto paminklo Jakutijoje kentėjusiems ir žuvusiems Lietuvos tremtiniams statybos finansavimą. Taip pat rūpinosi Korbiko „Sibiro madonos“ konservavimu ir įkurdinimu Vilniaus Arkikatedroje bazilikoje. Rūpinosi „Sibiro madonos“ kopijos padarymu ir įteikimu Popiežiui Pranciškui jo vizito 2018 m. Lietuvoje metu.
Už nuopelnus Lietuvai apdovanotas Gedimino ordino riterio kryžiumi (2005). Tautinių mažumų ir išeivijos departamento Aukso ženklu „Už nuopelnus“ (2007 m.) ir Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių bendrijos medaliu „Vilties žvaigždė“ (2019 m.). Apdovanotas Instituto garbės raštais ir kitais akademiniais žymenimis.

Parengė Albinas Tamašauskas