(1926-10-25 – 2023-12-24)
profesorius, technikos mokslų habilituotas daktaras, akademikas, Vibrotechnikos mokslinės laboratorijos įkūrėjas ir ilgametis jos vadovas, Vibrotechnikos katedros vedėjas (1977-1989), Rusijos MA narys, Valstybinių mokslo premijų laureatas.
Kazimieras Ragulskis gimė 1926-10-15 Klovainių miestelyje, lietuvių mechanikos inžinierius, Lietuvos mokslų akademijos tikrasis narys (1987–2011 m.; nuo 2011 m. narys emeritas), Rusijos mokslų akademijos narys (1987 m.), habil. dr. (1963 m.).
1951 m. baigė Kauno politechnikos institutą. 1954–1963 m. dirbo LSSR mokslų akademijos Energetikos ir elektrotechnikos institute, 1963–2001 m. dėstė Kauno politechnikos institute/Kauno technologijos universitete, nuo 1967 m. profesorius. Nuo 1991 m. Lietuvos mokslų akademijos mechanikos mokslų sekcijos pirmininkas. 1963 m. įkūrė mokslinį centrą Vibrotechnika ir buvo jo mokslinis vadovas. 1967–1991 m. tęstinio leidinio Vibrotechnika atsakingasis redaktorius, knygų serijos Vibracinės inžinerijos biblioteka anglų ir rusų kalba (išleistų Jungtinėse Amerikos Valstijose ir SSRS) vyriausiasis redaktorius.
Prof. K. Ragulskis sukūrė precizinės mechanikos ir vibrotechnikos mokslo mokyklą: atrado naujų ir išplėtojo žinomus netiesinius efektus ir savybes, pasiūlė tyrimo metodų netiesinėms dinaminėms sistemoms tirti, metodų ir priemonių eksperimentiniams tyrimams, sudarė naujais principais veikiančių sistemų pagrindus, atskleidė mechaninių sistemų kombinuotos dinaminės sinchronizacijos reiškinius. Pagrindė dinamiškai nesinchronizuoto tipo sistemų analizę, sukūrė dinaminio nukreipimo efektą, galintį egzistuoti tam tikro tipo dinaminėse sistemose su papildomais laisvės laipsniais.
Prof. K. Ragulskio sukurtų sistemų pagrindu suprojektuoti originalūs įrenginiai, manipuliatoriai bei robotai buvo panaudoti įvairiose pramonės šakose – aviacijoje, kosminėje technikoje, laivyne, mikroelektronikoje, optikoje, t. p. medicinoje, biologijoje, fizikoje. Paskelbė daugiau kaip 700 mokslinių straipsnių. Padarė daugiau kaip 1750 išradimų (vienas ir su kitais) ir patentų.
Prof. K. Ragulskio svarbiausios monografijos: Mechanizmai ant virpančio pagrindo (1963 m., rusų kalba), Mechaninių sistemų autosinchronizacija (1968 m., rusų kalba), Triukšmų ir vibracijų nauji tyrimo metodai ir mašinų ir mechanizmų kibernetinė diagnostika (1972 m., anglų kalba), Rotorinių sistemų vibracijos (1976 m., rusų kalba), Guolių vibracija (su A. Jurkausku, 1985 m., rusų kalba; 1989 m., anglų kalba), Precizinių mikrorobotų vibrovarikliai (1987 m., anglų kalba), Sukamojo judesio perdavimas išcentrinių movų pagalba (su bendrautoriais, 1999 m., anglų kalba), Kintamų dinaminių struktūrų mechanizmai (2001m., anglų kalba).
Prof. K. Ragulskis apdovanotas: LSSR valstybine premija (1967 m., 1976 m., 1986 m.), K. Semenavičiaus premija (1995 m.), Lietuvos mokslų akademijos atminimo medaliu (2020 m.), Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Gedimino ordino Karininko kryžiumi (2022 m.).
