Ričardas Algirdas Savickas (1930-05-26 Viekšniai, Mažeikių apskr. – 2012-09-20 Kaunas), fizikas, docentas, gamtos mokslų daktaras.
Ričardo tėvai nepriklausomoje Lietuvoje buvo Viekšnių miestelio amatininkai (siuvėjai), o vokiečių okupacijos metu turėjo parduotuvę. Sugrįžę sovietiniai okupantai 1944 m. pabaigoje Ričardo tėvą Juozą Savicką (1899–1957) suėmė, kalino Mažeikiuose. 1945 m. Karo tribunolas jį nuteisė 15 metų katorgos ir penkeriems metams tremties. Kalėjo Vorkutos lageryje (Ugličas, Komija,). 1956 m. chruščiovinio atšilimo metu buvo paleistas. Kitais metais grįžo į Lietuvą, tačiau lageryje pakirstas sunkios ligos, tais pačiais metais Kaune mirė. Buvo reabilituotas 1967 m., po mirties.
1941 m. Ričardas, baigęs pradinę mokyklą, įstojo į Viekšnių gimnaziją. Ją baigęs, 1947 m. Vilniaus universiteto Fizikos–matematikos fakultete pradėjo studijuoti fiziką. Fakultete buvo aktyvus sportininkas ir saviveiklininkas. Čia įsijungė į tuomet naują puslaidininkių tyrimo kryptį. 1952 m., labai gerai apgynęs diplominį darbą „Cu2O fotoelemento charakteristikos“, universitetą baigė su pagyrimu. Tačiau „liaudies priešo“ sūnų paskyrė tik mokytojauti. Tuo metu universiteto absolventui fizikui, ypač baigusiam su pagyrimu, toks paskyrimas buvo laikomas labai prastu. Švietimo ministrui nuo paskyrimo jį atleidus, KPI direktorius prof. K. Baršauskas, dėl jo politiškai „blogos“ charakteristikos nenorėdamas aštraus konflikto su Instituto partiniu aktyvu, aukštos kvalifikacijos fiziką pradžiai paskyrė dirbti vyr. laborantu, po metų – paskaitų asistentu, o 1961 m. – vyr. dėstytoju. Paskaitas skaitė kvalifikuotai, metodiškai, formuluotės būdavo tikslios ir sklandžios. Daug metų antraeilėse pareigose sėkmingai dirbo Kauno medicinos instituto bei Lietuvos žemės ūkio akademijos Fizikos katedrose.
KPI mokslinį darbą pradėjo nagrinėdamas plonų puslaidininkių sluoksnių struktūrą, vėliau pasuko į ultragarso fizikos kryptį – tyrė skystųjų tirpalų savybes. Spaudoje paskelbė 42 mokslinius ir 5 metodinius straipsnius. 1975 m. KPI mokslo taryba už darbą „Tirpalų ultragarsinis tyrimas“ jam suteikė chemijos mokslų kandidato (1993 m. nostrifikuotą gamtos mokslų daktaro) laipsnį. Nuo 1979 m. – docentas. Jis buvo pirmos ūkiskaitinės sutarties vadovas Fizikos katedroje. Vėliau vadovavo dar keturioms ūkiskaitinėms sutartims. Šių darbų apimčiai išsiplėtus, 1970 m. prorektoriaus R. Chomskio iniciatyva prie Fizikos katedros buvo įsteigta „Integrinių schemų gamybos technologinių procesų automatizavimo“ žinybinė laboratorija.
R. Savickas buvo leidinio „Tarptautinė vienetų sistema“ (1963) autorius, mokymo knygų „Optikos laboratoriniai darbai“ (1965) ir „Elektros laboratoriniai darbai“ (1968) bendraautoris. Kvalifikaciją kėlė Maskvos inžineriniame fizikos institute (1968), Leningrado politechnikos institute (1978 ir 1989), stažavosi Kauno radijo matavimų technikos mokslinio tyrimo institute (1984). Jis buvo Lietuvos fizikų draugijos Kauno skyriaus pirmininkas ir šios draugijos valdybos narys. Už gerą darbą 1980 m. Aukštojo mokslo ministras jį apdovanojo Garbės raštu. 1982 m. už aktyvią veiklą Garbės raštu jį apdovanojo Lietuvos fizikų draugijos valdyba. 1992 m. išėjo į pensiją.
Elvyra (1935–1982) ir Ričardas Savickai užaugino dukrą Neriją. Ji baigė Kauno medicinos institutą ir dirba gydytoja Vilniaus ligoninėje.
R. Savickas mirė 2012 m. rugsėjo 9 d. Palaidotas Karmėlavos kapinėse.
Parengė Albinas Tamašauskas
