Stasys Sčesnulevičius (1905-03-24 Voronežas – 1979-07-07 Kaunas), Lietuvos inžinierius statybininkas, dailininkas, architektas, technikos mokslų kandidatas, ilgametis Architektūros įvado, Architektūros pagrindų, Statybinių medžiagų katedrų vedėjas ir Architektūros bei Statybos fakultetų dekanas.
Voroneže baigęs realinės mokyklos keturias klases, 1918 m. S.Sčesnulevičius su tėvais grįžo į Lietuvą, kur toliau mokėsi Alytuje bei Vilniuje. 1924 m. baigė Vilniaus gimnaziją ir įstojo į Lietuvos universiteto Technikos fakultetą. Dėl lėšų stokos studijos užsitęsė. Dalyvavo keletoje geologinių bei etnografinių ekspedicijų, kurių organizatoriai buvo P. Jodelė, S. Kolupaila, J. Šimoliūnas ir M. Songaila.
1939 m. baigė Vytauto Didžiojo universitetą (VDU) ir įgijo statybos inžinieriaus kvalifikaciją. Liko dirbti universitete asistento pareigose.
1939–1941 m. mokėsi Kauno meno mokykloje.
VDU dirbo iki 1950 m. 1944–1947 m. vadovavo Architektūrinių konstrukcijų katedrai, o 1946 m. įkūrus Architektūros fakultetą, tapo Architektūros įvado katedros vedėju, o 1949–1950 m. –Architektūros fakulteto dekanu.
1944–1951 m. dėstė Kauno taikomosios ir dekoratyvinės dailės institute. 1945 –1948 m. buvo šio instituto Dekoratyvinės architektūros fakulteto dekanas.
Kauno politechnikos institute buvo Architektūros pagrindų katedros (1951–1956) ir Statybinių medžiagų (1956–1969) katedros vedėjas, o 1951–1962 m. – Statybos fakulteto dekanas.
Pagrindinė Stasio Sčesnulevičiaus mokslinio tyrimo kryptis buvo statybinių medžiagų, jų sudėties tyrimas bei žaliavos jų gamybai paieškos. Sukonstravo originalų aparatą statybinių medžiagų šilumos laidumui tirti, priemonę smėlio granuliometrinei sudėčiai nustatyti. Iš rusų kalbos išvertė vadovėlį „Klasikinių architektūros formų teorija“.
1961 m. inicijavo KPI Statybinių ir termoizoliacinių medžiagų laboratorijos įkūrimą. Čia buvo atlikti reikšmingi moksliniai darbai tobulinant statybines medžiagas ir tiriant statybinių medžiagų konstrukcijų fizikines mechanines savybes.
S. Sčesnulevičius kartu su bendraminčiais rinko lietuvių liaudies etnografinius, architektūrinius ir kitus nykstančios kaimo buities reliktus, jų pavyzdžius fiksavo brėžiniuose ir piešiniuose, rengė Rumšiškių muziejaus projektą bei pirmąsias jo ekspozicijas. Yra vertinamas ir kaip dailininkas akvarelistas. Nors S. Sčesnulevičius Kauno meno mokykloje mokėsi tik pora metų, tačiau intensyviai tapė visą gyvenimą. Net užimdamas atsakingas pareigas universitete, tapybą laikė daugiau nei pomėgiu, bet natūralia savo gyvenimo dalimi: kiekvieną pavasarį ir rudenį, kuomet sezono spalvos ir gamtos kaita intensyviausia, pasitraukdavo į gamtą ir tapydavo. Dailininko sukurtų darbų galima suskaičiuoti per tūkstantį.
Už atliktus darbus 1965 metais S. Sčesnulevičiui suteiktas Lietuvos nusipelniusio inžinieriaus vardas.
S. Sčesnulevičius mirė 1979 m. Palaidotas senosiose Aleksoto kapinėse.
Parengė V. Keras
