(1929-10-03 – 2016-09-23)
Profesorė, habilituota daktarė, ilgametė Pedagogikos ir estetinio lavinimo katedros vedėja, Lietuvos švietimo reformos bei mokymo sistemos pertvarkymo aktyvistė.
1945 m. aukso medaliu baigė Kelmės vidurinę mokyklą. 1950 m. įstojo į Vilniaus valstybinio pedagogikos instituto gamtos-geografijos fakulteto neakivaizdinį skyrių. 1954 m. jį baigė su pagyrimu ir įgijo biologijos-chemijos mokytojo specialybę. 1962–1966 m. mokėsi Vilniaus universiteto neakivaizdinėje aspirantūroje.
1962 m. pradėjo dirbti Kauno politechnikos institute pedagogikos ir estetinio lavinimo katedroje, 1971 m. Vilniaus universitete apgynė pedagogikos mokslų kandidatinę disertaciją. Nuo 1971 m. buvo KPI katedros vedėja, docentė. 1999 m. L. Šiaučiukėnienė apgynė habilituoto daktaro disertaciją, o 2001 m. jai suteiktas profesorės vardas. Pagrindinė mokslinių tyrimų kryptis – mokymo proceso individualizavimas ir diferencijavimas.
Nuo 1972 m. iki 1990 m. profesorė vadovavo aukštojo mokslo didaktikos tyrimams KPI, todėl pagrįstai vadinama šios aukštosios mokyklos didaktikos tyrimų vadove. Tyrimų medžiaga buvo aptariama įvairiose mokslinėse konferencijose (iš viso 32) ir publikuojama konferencijų medžiagose ar tezėse.
Prof. L. Šiaučiukėnienė viena ir su bendraautoriais yra paskelbusi arti 100 publikacijų. Svarbiausi tyrimo rezultatai publikuoti monografijoje „Mokymo individualizavimas ir diferencijavimas“ (1997). 2002 m. kartu su dr. N.Stankevičiene išleido vadovėlį „Bendrosios didaktikos pagrindai“. 2006 m. L. Šiaučiukėnienė su bendraautorėmis O. Visockiene ir P. Talijūniene išleido vadovėlį „Šiuolaikinės didaktikos pagrindai“, o 2011 m. su bendraautoriais N.Stankevičiene ir R.Čiužu – vadovėlį „Didaktikos teorija ir praktika“.
Profesorė dėstė psichologiją, pedagogiką, gamybinio mokymo metodiką. Išleido daug metodinių leidinių: „Paskaita jaunimo auditorijoje“, „Aktyvaus mokymo metodai“, „Psichologiniai ir pedagoginiai elementai paskaitoje“ ir kt.
L.Šiaučiukėnienė vadovavo specialiai inžinierių rengimo pedagoginiam darbui programai. Buvo išleistos 5 tokių inžinierių laidos. Jos mokiniai buvo profesoriai J.Sapragonas, B.Bakšys, Z.J.Beresnevičius, P.Jucevičienė ir kt.
L. Šiaučiukėnienei vadovaujant ar konsultuojant V. Bajorienė, D. Milkevičienė, P. Jucevičienė, D.Bendikienė, R.Laužackas, R.Puodžiukaitienė, S.Kilienė apgynė pirmąsias Sovietų Sąjungoje disertacijas, kuriose buvo analizuojamos aukštojo mokslo pedagogikos problemos. Profesorė pagrįstai laikoma šiuolaikinės edukologijos mokslinės mokyklos KTU pagrindų kūrėja, užauginusi mokslininkus, kurie sėkmingai tęsia jos pradėtą darbą. 1990-2009 m. prof. L.Šiaučiukėnienė vadovavo N.Stankevičienės, B.Narkevičienės, R.Novikienės, O.Visockienės, V.Dabrišienės, G.Kaminskienės, A.Ramanauskaitės, N.Čiučiulkienės, A.Augustinienės, J.Dudaitės, R.Čiužo sėkmingai apgintoms disertacijoms, kurios reprezentuoja šiuolaikinį požiūrį į švietimą ir ugdymą.
Profesorė ugdytiniams perteikė tyrinėtojo aistrą ir įžvalgą, plačiu rankos mostu padrąsinančiai atvėrė didaktikos naujovių, ugdymo perspektyvas. Ji turėjo kai ką retesnio, tobulesnio, nepaprastesnio už talentą – tai gebėjimą pripažinti kitų talentą. Žaižaruojanti pedagoginė išmintis, meilė, pagarba ir dėmesys žmonėms – prof. L.Šiaučiukėnienės talento būti Mokytoja, Mokslininke, Asmenybe esmė.
Parengė Rūta Urbanskienė,
2017-02-02
