Ignas Sidaras (1915-08-08 Pagiriai, Kauno apskr.–1993-10-13 Kaunas), ilgametis KVVDU (vėliau KPI) Fizikos katedros darbuotojas (1945–1989).
1934 m. baigęs Kauno „Aušros“ berniukų gimnaziją, Ignas studijavo matematiką Vytauto Didžiojo universiteto Matematikos-gamtos fakultete. Išklausius šešių semestrų kursą, 1937 m. buvo pašauktas į Lietuvos kariuomenę ir paskirtas į Apsaugos rinktinės zenitinę bateriją. 1938 m., baigus Karo mokyklą (13-oji aspirantų laida), jam suteiktas atsargos jaunesniojo leitenanto laipsnis. Įsidarbino Kaune Ginklavimo valdybos ginklų dirbtuvėse. Nuo 1939 m. tapo Lietuvos Šaulių sąjungos priešlėktuvinės apsaugos šaulių kuopos nariu. 1940 m. Universitete baigė 8 semestrų kursą ir dėstė fiziką bei matematiką Panevėžio 1-oje gimnazijoje, vėliau (nuo 1944) – Kauno 4-oje gimnazijoje.
1945 m. Kauno valstybinio Vytauto Didžiojo universiteto Fizikos katedroje priimtas dirbti vyr. laborantu. Nuo 1948 m. neakivaizdiniu būdu matematikos studijas tęsė Vilniaus universitete ir 1955 m., įgijęs diplomuoto matematiko kvalifikaciją, KPI Fizikos katedroje paskirtas dirbti asistento, 1962 m. – vyr. dėstytojo pareigose. Išėjęs į pensiją (1983), iki 1989 m. dar dirbo katedroje valandiniu dėstytoju.
Darbe pasižymėjo pareigingumu ir profesionalumu. I. Sidaras stažavosi Vilniaus konstravimo biure (1975) ir Lietuvos mokslų akademijos Puslaidininkių fizikos institute (1979). Daugelį metų I. Sidaras Institute ne tik sklandžiai ir metodiškai dėstė fiziką, bet ir visiems KPI studentams sudarinėjo fizikos paskaitų, laboratorinių darbų bei pratybų tvarkaraščius, tvarkė Fizikos katedros dėstytojų pedagoginio krūvio apskaitą. Greta darbo Fizikos katedroje kelis dešimtmečius Kauno 4-oje gimnazijoje (vėliau vidurinėje) dėstė matematiką bei fiziką. I. Sidaras buvo aukštos kultūros, tolerantiškas, visų gerbiamas pedagogas ir kolega.
1941 m. vedė pedagogę Teodorą Petrauskaitę. Ji buvo baigusi ne tik gimnaziją, bet ir Moterų dailės mokyklą bei keletą vertingų specialiųjų kursų. Darnioje pedagogų Sidarų šeimoje užaugo keturi vaikai. Jų būsimą sėkmę nulėmė tėvų gebėjimai ir pasiaukojimas juos auginant ir ugdant. Visi jie Kauno politechnikos institute įgijo aukštąjį inžinerinį (vieni su menine, kiti su technologine pakraipa) išsilavinimą.
Vyriausioji dukra Laima Sidaraitė Zubovienė yra architektė, restauratorė, nekilnojamųjų kultūros vertybių (NKV) ekspertė, Lietuvos architektų sąjungos (LAS) narė. Svarbiausieji Laimos darbai: daugiau kaip 20 visuomeninės administracinės gamybinės paskirties objektų projektų, Pažaislio vienuolyno ansamblio, Raudondvario dvaro ansamblio, gyvenamųjų namų Kauno senamiestyje ir kitų objektų tyrimas, restauracija, pritaikymas ir autorinė priežiūra. Dukra Dalia lengvosios pramonės inžinierė, tekstilininkė. Ji 30 m. dirbo Kauno dirbtinio pluošto gamykloje prie naujų gaminių technologijų. Jauniausioji dukra Aušra – architektė, restauratorė, LAS narė, NKV apsaugos specialistė. Vien Vilniaus senamiestyje jos atlikta virš 50-ties projektų, tarp jų Visų Šventųjų bažnyčios ir dalies vienuolyno pastatų, Bonifratrų vienuolyno ansamblio, Vilniaus universiteto pastatų, Chodkevičių rūmų ansamblio tyrimai, pritaikymas, restauracija ir autorinė priežiūra. Ji prisidėjo kuriant Valdovų Rūmų istorinius interjerus.
Sūnus Saulius informacinių ir ryšių technologijų (IRT) specialistas, docentas, mokslų daktaras, penkių išradimų ir virš 50 mokslinių straipsnių autorius. Jis vadovaujančias pareigas ėjo Skaičiavimo mašinų specialiame konstravimo biure, gamybiniame susivienijime “Sigma“, vadovavo Skaičiavimo technikos ir Informatikos, vėliau- Valstybinės informacinės technologijos institutams, vakarais dėstė Vilniaus Gedimino technikos universitete. Vadovavo Lietuvos ir tarptautiniams projektams, baigė apie 100 mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros IRT krypčių projektų.
Auga šeši Igno ir Teodoros Sidarų anūkai ir penki proanūkiai. Vyriausiasis anūkas (Konstantino Mikalojaus Čiurlionio proanūkis) Rokas Zubovas yra žinomas pianistas, atlikėjas, kultūros organizatorius, VDU profesorius.
I. Sidaras mirė 1993 m. spalio 13 d. Kaune. Palaidotas Petrašiūnų kapinėse.
Parengė Albinas Tamašauskas
