(1887-08-25 – 1978-06-05)
tapytojas, liaudies dailininkas, daugelio kūrinių bei mokyklinių vadovėlių autorius, daugiametis Kauno taikomosios ir dekoratyvinės dailės instituto bibliotekos bei muziejaus vedėjas.
Kazys Šimonis (1887-08-25 Starkonių k. Šimonių valsč., Ukmergės apskr.–1978-06-05 Kaunas), lietuvių tapytojas.
Spaudos draudimo laikotarpiu mokytas motinos, slaptoje kaimo mokykloje ir pas Vosyliškio vargonininką.
1907 m. išlaikė egzaminus į „Saulės“ mokytojų kursus Kaune. Piešimo ir tapybos mokėsi epizodiškai. Pirmasiąs žinias jam suteikė dailininkas Tadas Daugirdas. Tačiau dėl revoliucinių pažiūrų iš kursų buvo pašalintas. Tada jis išvyko į Jungtines Amerikos valstijas (JAV), kur nebuvo sąlygų mokytis dailės. Grįžęs iš JAV 1911–1917 m. tarnavo Rusijos kariuomenėje Kijeve, o 1917–1918 m. lankė Fiodosejevo piešimo kursus Petrograde. 1919–1924 m. dėstė dailės dalykus Kauno „Aušros“ gimnazijoje ir mokytojų kursuose. 1925 m. jis surengė savo kūrinių parodą Rygoje, 1927 m. Paryžiuje, vėliau Kaune, Klaipėdoje ir kitur. Jo paveikslai taip pat buvo eksponuojami JAV. 1934–1946 m.–Kauno meno mokyklos (1941 m. Kauno taikomosios ir dekoratyvinės dailės instituto) bibliotekos ir muziejaus vedėjas. 1947–1959 m. dėstė piešimą Kauno aukštosiose mokyklose. Nuo 1951 m. dirbo Kauno politechnikos institute Grafinių darbų katedroje.
K. Šimonio kūrybos tematika labai plati. Tai – įvairios kompozicijos, peizažai, portretai, natiurmortai, mokyklinių vadovėlių iliustracijos, ekslibrisai, plakatai, pašto ženklai, spektaklių apipavidalinimai ir kt. Iš jų pažymėtini: kompozicijos „Troškulys“ (1926), „Į kosmosą“ (1958), „Brėkštantis rytas“ (1968); K. Binkio, V. Krėvės, S. Daukanto portretai; pano Birštono svetainei (1938) ir kt.
K. Šimonio kūryba turi nemažą istorinę pažintinę vertę. Per 60 paveikslų yra skirta Kauno vaizdingam palikimui. Tai –1918 m. nutapytas Kauno senamiesčio ansamblis, pavadintas „XVII amžiaus vartai ir karališkoji smuklė Vilniaus gatvėje“. Deja, dėl vėlesnių perstatinėjimų šis ansamblis buvo visiškai sudarkytas ir tarsi naujai atgijo išlikęs tik K. Šimonio drobėje.
Sovietmečiu jo kūrinių parodos buvo surengtos tik Kaune (1949, 1958, 1967, 1972, 1977) ir Vilniuje (1968, 1975).
1936 m. iš spaudos išėjo K. Šimonio knyga „Girių giesmės“, kurioje pateikti poetiniai vaizdai atspindi dailininko meninę pasaulėžiūrą. 1959 m. jis išleido dar vieną atsiminimų knygą „Gyvenimo nuotrupos“.
K. Šimonio kūriniams būdinga naivus romantizmas, formų stilistika, simbolizmo, moderno, kubizmo, art deco srovių jungtis, juose daug saulės ir fantazijos polėkių, gili tautodailės įtaka.
1962 m. jam buvo suteiktas LSSR nusipelniusio meno veikėjo, o 1972 m. – liaudies dailininko garbės vardai.
Parengė V. Keras
Literatūra:
1. D. Jedrinskienė. Kazys Šimonis. –Vilnius, 1986.
2. N. Tumėnienė. Kazys Šimonis. –Vilnius, 2006.
