Juozas Talandis (1912-11-02 Dziviliškiai, Lazdijų valsčius, Suvalkų apskr.–1984-09-24 Kaunas), ilgametis KPI Fizikos katedros darbuotojas, tautodailininkas.
Juozas, neturėdamas sąlygų mokytis mokykloje, išmoko kalvio amato ir iki 1934 m. vertėsi kalvyste. Dirbdamas savarankiškai ruošėsi egzaminams gimnazijoje. 1933 m. Lazdijuose veikusioje Seinų „Žiburio“ gimnazijoje eksternu baigė keturias gimnazijos klases. 1934–1935 m. Lietuvos kariuomenės Šarvuočių rinktinėje atliko karinę tarnybą. Čia, baigęs puskarininkių mokyklą, įgijo karo šoferio ir elektromechaniko specialybes. Iki 1939 m. tarnavo Šarvuočių rinktinėje liktiniu puskarininkiu, eidamas automobilių vairavimo instruktoriaus pareigas.
Sovietų ir vokiečių okupacijų metais dirbo Radviliškio durpyno ūkio vedėju (1940–1942), Lazdijų kino teatro „Lira“ vyr. mechaniku (1942–1948), Petrašiūnų popieriaus fabriko elektriku ir kino mechaniku (1948–1950). 1950 m. buvo priimtas dirbti vyr. laborantu Kauno valstybinio Vytauto Didžiojo universiteto Fizikos katedroje. Tų metų pabaigoje sovietiniam okupantui likviduojant Universitetą, Fizikos katedra buvo priskirta Politechnikos institutui. Vėliau šioje katedroje jis dirbo laboratorijos vedėju, vyr. mechaniku, aukštos kvalifikacijos darbininku. Taip pat dirbo antraeilėse pareigose Kauno Raudonojo Kryžiaus ligoninėje rentgeno techniku.
1979 m., pablogėjus sveikatai, išėjo į pensiją. Per 29 darbo metus katedroje, jis daug prisidėjo kuriant, vėliau modernizuojant, Fizikos mokomąsias laboratorijas. Septintajame ir aštuntajame dešimtmečiuose, plečiantis Kauno politechnikos institutui, kartu plėtėsi ir Fizikos katedra. Jos mokomųjų laboratorijų skaičius, vietoje buvusių trijų, išaugo iki aštuonių. Joms stigo pačios būtiniausios aparatūros. Deja, dėl labai skurdaus planinio aprūpinimo, buvo vienintelė išeitis – iš fabrikuose gamintų elementų ją surinkti patiems katedros specialistams. J. Talandis surinkdavo laboratoriniams darbams reikalingus kintamosios bei nuolatinės elektros srovės maitinimo šaltinių blokus, elektromagnetinių virpesių generatorius bei stiprintuvus ir kitą elektrinę įrangą. Todėl ilgainiui KPI Fizikos katedros mokomosios laboratorijos tapo moderniausiomis Lietuvoje. Jis buvo pagrindinis katedros aspirantų ir dėstytojų padėjėjas gaminant jų moksliniam darbui reikalingą įvairiausią sudėtingą radioelektroninę įrangą. Šiais klausimais vaisingai bendradarbiavo ir su Kauno medicinos instituto mokslininkais.
J. Talandis pasižymėjo meniniais gabumais ir ilgainiui tapo žinomu tautodailininku. Žengti meninės kūrybos keliu ir tobulėti, dalykiniais patarimais jį skatino ir drąsino žymus dailininkas ir jo kraštietis prof. Antanas Žmuidzinavičius. Nežiūrint labai šilto, ilgo bendravimo su dailininku Jonu Buraču, tapybos maniera ir paveikslų koloritu jis buvo artimas savo pirmajam mokytojui–profesoriui. Aliejumi nutapė daugiau kaip 1300 paveikslų. Daugelis jų skirti gimtosios Dzūkijos krašto grožiui įamžinti. Institute ir kitur organizavo personalines parodas. Už gerą ir stropų darbą rektorius ne vieną kartą jam reiškė padėką ir apdovanojo Instituto garbės raštais.
Talandžių šeimoje užaugo du vaikai. Sūnus Juozas baigė Kauno A. Kvedaro miškų technikumą ir iki išėjimo į pensiją (2009) tėvo gimtajame krašte dirbo girininku. Yra aktyvus visuomenininkas, vienas Dainavos buriuotojų klubo įkūrėjų, ultra lengvo lėktuvo pilotas. Lazdijų rajone įrengė du lėktuvų nusileidimo takus. Talandžių dukra Sigita baigė Lietuvos valstybinį dailės institutą, yra dailininkė keramikė, Lietuvos dailininkų sąjungos narė, savo darbus eksponuoja Lietuvos ir užsienio parodose.
Juozas Talandis mirė 1984 m.. Palaidotas Lazdijų kapinėse.
Parengė Albinas Tamašauskas
