(1937-10-20 – 2021-01-23)
Statybos inžinierius, technikos mokslų daktaras, KPI/KTU Panevėžio padalinio Statybos technikos katedros vedėjas (1986–1992, 1994–1995).
Gimė 1937-10-20 Mišeikių kaime Pakruojo r. Pašvitinio valsčiuje. Mokėsi Sūkurių pradinėje, Voronių septynmetėje, Lygumų ir Pakruojo vidurinėse mokyklose. 1957 m. sidabro medaliu baigęs Lygumų vidurinę mokyklą, 1957–1962 m. studijavo Kauno politechnikos instituto statybos fakultete ir įgijo statybos inžinieriaus kvalifikaciją (pramoninė ir civilinė statyba).
1962–1968 m. dirbo statybos dalykų (statybinės konstrukcijos, statybos pagrindai, statybos darbų technologija ir organizavimas) dėstytoju Panevėžio politechnikume (dab. Panevėžio kolegijos Verslo ir technologijų fakultetas). 1965–1968 m. dėstė ir KPI Panevėžio vakariniame skyriuje. Taigi – 1965–2005 m. dirbo KPI / KTU Panevėžio padalinio (jo statusas keletą kartų keitėsi) statybos technikos (ST) katedroje.
Technikos mokslų kandidato disertaciją „Betoninių elementų stiprumo ir deformacijų, veikiant trumpalaikiam statiniam vietiniam gniuždymui standžiais spaudais, tyrimas“ (rusų kalba) parengė savarankiškai, sudėtingomis sąlygomis, neatsitraukus nuo tiesioginio darbo, eksperimentinius tyrimus atlikus ST katedroje įrengtoje laboratorijoje, ir 1975 m. apgynė Vilniaus inžinerinio statybos instituto Mokslo taryboje, o 1993 m. nostrifikuotas mokslo daktaro laipsnis. 1980 m. Vytautui Venckevičiui suteiktas mokslinis docento vardas (statybos technikos katedra).
Venckevičius Aukštojo mokslo sistemoje dirbo: 1965–1980 m. KPI/KTU vyr. dėstytojo, 1980–2005 m. docento, 1986–1992 m. ir 1994–1995 m. Statybos technikos katedros vedėjo pareigose; 2000–2005 m. dirbo ir Šiaulių universiteto Inžinerinės statybos katedroje – docento pareigose. Buvo renkamas į KPI/KTU Panevėžio padalinio (fakulteto, instituto) tarybą. Buvo Lietuvos mokslininkų sąjungos Panevėžio skyriaus „Nevėžis“ narys. Nuo 2005 m. birželio 28 d. – pensininkas, KTU veteranų klubo EMERITUS narys.
Stažavosi: Maskvos ISI (1970 m. rugsėjo 18 d. – 1971 m. sausio 15 d.), Leningrado ISI (1978 m. vasario 15 d. – 1978 m. birželio 15 d. ) ir Kuibyševo (dab. Samaros) ISI (1988 m. gegužės mėn.).
1980 m. įrengė Mokomąją statybinių medžiagų ir konstrukcijų bandymo laboratoriją (Klaipėdos g. 1). Su Panevėžio Gelžbetonio konstrukcijų gamyklos Nr. 1 (GKG – 1) pagalba joje įrengė Surenkamų gelžbetonio gaminių bandymo aikštelę; čia PCS specialybės studentai atlikdavo ir gelžbetonių konstrukcijų laboratorinius darbus.
Mokslinių tyrimų kryptys: statyba (betono ir surenkamųjų gelžbetonio konstrukcijų fizikinių-mechaninių savybių bei jų gamybos technologijos tyrimai; naudojamų statinių techninės būklės tyrimai; laikančiųjų konstrukcijų atnaujinimas ir stiprinimas); ekologija (betono ir gelžbetonio gamybos atliekų bei statybinio laužo panaudojimo galimybių tyrimai). Paskelbta per 60 mokslo darbų, iš jų ISI WEB sąrašo leidiniuose – 10.
Svarbesnės mokslinės publikacijos (straipsniai):
1) Venckevičius V. Apie betoninių elementų stiprumą centriniam vietiniam gniuždymui. Lietuvos SSR Aukštųjų mokyklų mokslo darbai. BETONO IR GELŽBETONIO STIPRUMAS (gelžbetoninės konstrukcijos, Nr. 10). – Vilnius: 1980, p. 83–95 (rusų k.).
2) Venckevičius V. Apie prizminių betoninių elementų deformacijas, veikiant mažacikliniam vietiniam gniuždymui / Gelžbetoninės konstrukcijos, Nr 16. – Vilnius: 1989, p. 58–64 (rusų k.);
3) Venckevičius V., Neviera J., Lukoševičius K. Mineralinių trąšų sandėlių gelžbetonio konstrukcijų fizinis susidėvėjimas, atnaujinimas ir sauga / LŽŪII ir LŽŪU mokslo darbai, 34 (2). Žemės ūkio inžinerija. – Raudondvaris: 2002, p. 81–94;
4) Venckevičius V. On the Calculation of Bearing Streght of Concrete Elements. The 8th International Conference MODERN BUILDING MATERIALS, STRUCTURES AND TECHNIQUES. SELECTED PAPERS (May 19–22 2004, Vilnius, Lithuania), p. 674–678.
Venckevičius palaikė ryšius su Panevėžio regiono įmonėmis ir institucijomis, padėdamas spręsti svarbias problemas. Tai liudija ir šiame tekste pateikti duomenys.
Vadovavo ir vykdė ūkiskaitinius mokslo tyrimo darbus: betono ir gelžbetonio konstrukcijų savybių bei jų gamybos technologijos tyrimai (Panevėžio GKG-1, 1970–1990 m.); pramonės statinių techninės būklės tyrimas ir vertinimas, jų laikančiųjų statybinių konstrukcijų atnaujinimas ir stiprinimas (8 vnt.): Panevėžio AB AURIDA gamybiniai pastatai (4 vnt., 1988–1990 m.); AB „Gustonių žemės ūkio chemija“ (2 vnt., 1996–1997 m.), UAB KEMIRA AGRO VILNIUS (Kupiškio) (1 vnt., 2000 m.), UAB „Joniškio ARVI“ (1 vnt., 2001 m.); Panevėžio valst. vandens tiekimo įmonės (dab. AB Aukštaitijos vandenys) – Gelžbetoninių vamzdžių nutekamųjų vandenų spaudiminėse linijose trūkimo priežasčių tyrimas (1993 m.). (Kai kuriuose darbuose dalyvavo ir kiti ST katedros darbuotojai: doc. Ilginis K., doc. Žukauskas M., asist. Neviera J. ir kt.) Dalyvauta ekspertų komisijų darbe, vertinant statinių techninę būklę, griūčių priežastis ir kt.
Venckevičius padėjo Panevėžio Statybos trestui parengti Statybinių medžiagų tyrimo metodiką, būtiną jos laboratorijai atestuoti.
Projektavo: Panevėžio Hidromelioracijos technikumo (dab. Panevėžio K. Paltaroko gimnazija, Vysk. K. Paltaroko g. 18) 2-ejų aukštų mokomąjį pastatą su garažais (1964 m.), parengė esamų pastatų – Panevėžio Tuberkuliozinio dispanserio ūkinio pastato (1967 m., dab. Laidojimo paslaugų firma LIŪDINTA, Smėlynės g. 9), Radviliškio Žemės ūkio mašinų gamyklos (dab. Radviliškio mašinų gamykla) mokomųjų dirbtuvių pastato (1978 m.) rekonstrukcijos projektus ir kt.; dalyvavo (proj. vyr. inžinierius, konstruktorius) KPI PVF 5 aukštų mokomojo priestato (dabar Panevėžio kolegija, Klaipėdos g. 1) projektavime (1980 m., su asist. Neviera J., doc. Ilginiu K. ir kt.).
Visuomeninė veikla. Pirmuose demokratiniuose rinkimuose 1990 m. kovo 24 d. buvo išrinktas į Panevėžio miesto savivaldybės tarybą: 1990–1995 m. – jos narys, 1993-11-12–1995-06-01 – tarybos Nuolatinės švietimo komisijos pirmininkas. Dalyvavo Sąjūdžio veikloje, priklausė Lietuvos demokratų partijai (LDP), vėliau, LDK prijungus prie TS-LKD partijos, tapo pastarosios nariu. Dalyvavo Jungtinio demokratinio judėjimo (JDJ), įkurto buv. LR seimo nario K. Čilinsko, veikloje, dabar priklauso Panevėžio Jungtiniam demokratiniam judėjimui (Panevėžio JDJ). 2015 m. „Talkos“ už valstybinę kalbą iniciatyvinė grupė (pirmininkas prof. Eug. Jovaiša) V. Venckevičiaus indėlį įvertintas Padėkos raštu.
1994 m. KTU perėjo prie dviejų pakopų studijų sistemos. Iki 1994 m. KPI/KTU Panevėžio padalinio ST katedroje V. Venckevičius parengė ir dėstė studijų modulius:
1) pramoninės ir civilinės statybos (toliau PCS) specialybės studentams (būsimiems diplomuotiems inžinieriams): medžiagotyra ir statybinės medžiagos (su laboratoriniais darbais); mūrinės ir gelžbetoninės konstrukcijos (su 2 kursiniais projektais ir laboratoriniais darbais); statinių tyrimas ir bandymas (su laboratoriniais darbais);
2) vandentiekio ir kanalizacijos (VK) specialybės studentams (būsimiems diplomuotiems inžinieriams): medžiagotyra ir statybinės medžiagos (su laboratoriniais darbais); statybinės konstrukcijos (su kursiniu projektu). Po 1983 m., nebesurinkus norinčių studijuoti, VK specialybės neliko.
Po 1994 m. studijų pertvarkos dėstyti studijų moduliai:
ŠU Inžinerinės statybos katedroje V. Venckevičius dėstė studijų modulius: vakarinio skyriaus PCS specialybės studentams (būsimiems inžinieriams, 2000–2003 m.) – statinių tyrimas ir bandymas (su laboratoriniais darbais), statinių rekonstrukcija ir remontas (su kursiniu darbu); dieninio skyriaus bakalaurams (2003–2005 m.) – mūrinės ir gelžbetoninės konstrukcijos (su kursiniu projektu).
Dalyvauta visų KPI/KTU Panevėžio padalinio ST katedros laidų PCS ir VK specialybių studentų diplominių projektų ir baigiamųjų darbų gynimo Valstybinių egzaminų komisijų darbe.
1985 m. V. Venckevičius buvo VISI (VGTU) disertanto Broniaus Jonaičio kandidatinės (dab. daktaro) disertacijos gynimo oponentu. 2004 m. recenzavo R. Bistrickaitės, G. Marčiukaičio ir R. Žilinsko monografiją „Surenkamosios monolitinės gelžbetonio perdangos su liktiniais klojiniais“ (KTU: Technologija, 2004. – 229 p.).
Išleisti vadovėliai: 1) Venckevičius V., Janickas A. Statinių tyrimas ir bandymas. – Kaunas: Technologija, 1996. – 252 p., 2) Venckevičius V., Žilinskas R. Statinių rekonstrukcija ir remontas. – Kaunas: Technologija, 2000 ir 2002 m. laidos. – 316 p.
Išleista 11 mokomųjų knygų, iš jų svarbesnės: Valikonis J., Venckevičius V. Gelžbetoninių konstrukcijų projektavimas. – Kaunas: KPI, 1987. – 86 p., V. Venckevičius. Įtemptojo gelžbetonio sijų projektavimas. – Kaunas: KTU, 1990. – 52 p. Venckevičius V. Gelžbetoninių elementų sandūros ir sujungimai. – Kaunas: Technologija, 1992. – 84 p., Venckevičius V. Mūrinių konstrukcijų projektavimas. – Kaunas: Technologija, 1995. – 96 p., Venckevičius V., Židonis I. Pastatų perdangos su surenkamosiomis gelžbetoninėmis kiaurymėtomis plokštėmis. – Šiauliai: VšĮ ŠU leidykla, 2007. – 70 p.
Piniginės premijos gautos už: 2 vadovėlius, pasiekimus pedagoginiame darbe (2004 m. 10 proc. padidintas atlyginimo koeficientas). V. Venckevičius buvo ne kartą ir morališkai paskatintas (KOI/KTU vadovybės, Panevėžio m. valdžios raštais, padėkomis…).
Paskelbė straipsnių periodinėje spaudoje: „Auksinė varpa“, „Laisvas žodis“, „Panevėžio balsas“, „Sekundė“, „Karštas komentaras“, „Lietuvos Aidas“, „Statybų laukas“ ir kt.
Išleido publicistikos ir prisiminimų knygas – „Kas patirta – permąstyta – ir parašyta“ – Panevėžys: UAB Reklamos forma, 2014. – 254 p., „Lietuva, ar išliksi savimi?“ – Panevėžys: UAB Reklamos forma, 2015. – 282 p., „JUOS MŪŠA VILIOJO/ Mišeikiai, Pociūnai ir jų apylinkės XVIII–XXI a.“: istorinis-kraštotyrinis leidinys. – Panevėžys: UAB Reklamos forma, 2019. – 460 p.
Šeima. Vedęs. Žmona Danutė, med. felčerė (dabar slaugytoja), dirbo Panevėžio VšĮ „Infekcinė ligoninė“, dabar pensininkė. Dukros: Lina – baigė KPI, statybos inžinierė, ištekėjusi, užaugino dukras – Ievą (baigusi ŠU istorijos bakalauro studijas, ištekėjusi, augina Gabrielę ir Vakarį) ir Rūtą; Vaida – baigė VISI (dabar VGTU), architektė. Ji 18 metų gyveno Australijoje (NSW valstija), ištekėjo; su vyru Karlu Peteraičiu susilaukė: dukrų – Elenos Marijos ir Rasos Anikos, sūnaus Zigfrido Vytauto. Ten Vaidai buvo pripažintas architektūros bakalauro laipsnis, dirbo privačioje projektavimo firmoje. 2012 m. K. ir V. Peteraičių šeima atvyko į Lietuvą, Alytaus r. Obelijos k. (Miroslavo sen.), ūkininkavo. Lietuvoje palikuoniai nepritapo, tad 2017–2019 m. šeima vėl grįžo į Australiją. Ten visi dirba, mokosi…
