(1924-05-24 – 1994-06-18)
inžinierius elektrotechnikas, docentas, technikos mokslų daktaras, katedros vedėjas (1969-1978).
Vytautas gimė Kauno inteligentų Stasės ir Valerijono Zgirskių šeimoje. Tėvas Lietuvos nepriklausomybės kovų dalyvis–savanoris, iki sovietinės okupacijos dirbo Krašto apsaugos ministerijos Ginklavimo valdyboje, motina – pradinių klasių mokytoja. Pradžioje Vytautas mokėsi namuose, o 1933 m. įstojo į Kauno Panemunės pradinę mokyklą, po metų ją baigė. Mokslą tęsė vidurinėje mokykloje, vėliau pertvarkytoje į Kauno 6-ją valstybinę gimnaziją. Čia besimokydamas dalyvavo fizikos ir chemijos dalykiniuose būreliuose. Gimnaziją baigė 1941 m. ką tik prasidėjus vokiečių – sovietų karui. Tų metų rudenį įstojo į Kauno mokytojų seminarijos paskutinį (4-ąjį) kursą. Kitais metais baigęs seminariją įgijo jaunesnio pradžios mokyklos mokytojo vardą, tačiau mokytojo darbo nepasirinko.
1942 m. VDU Technologijos fakultete pradėjo studijuoti elektrotechniką. 1944 m. sugrįžus sovietams studijas tęsė toliau. Nuo 1946 m. bestudijuodamas dirbo Kauno Jaunojo techniko stotyje elektrotechnikos, o vėliau – telefonijos instruktoriaus pareigose. 1947 m. pabaigoje, apgynus diplominį projektą „Radijo mazgas Joniškyje“, Valstybinė egzaminų komisija jam pripažino inžinieriaus elektrotechniko kvalifikaciją. Baigus studijas universitete paskiriamas vyresniuoju preparatoriumi, o gruodžio mėnesį – asistentu. Nuo 1948 m. dirbo antraeilėse pareigose ir Kauno politechnikume silpnųjų srovių elektrotechnikos kurse dėstė specialybės dalykus. 1950 m. pabaigoje likvidavus VDU jis skiriamas dirbti į KPI Elektrotechnikos fakultetą asistento pareigose. Tuomet institute ypač aktyviai reiškėsi VKP/b/ organizacijos biuro partorgas J. Sabaliauskas, Elektrotechnikos fakulteto partorgas N. Kunickis ir keletas kitų partijos aktyvistų. 1951 m pradžioje, partinam biurui svarstant Elektrotechnikos fakulteto partinės grupės darbą, N. Kunickis visuomeninio darbo vengimu apkaltino Radiotechnikos katedros vedėją J. Stanaitį ir dėstytojus V. Zgirskį bei J. Kauną. Tada partinis biuras nutarė, kad ,,…daugelis dėstytojų nesugeba tarybiškai auklėti studentus (asp. P. Tamutis, asist. V. Zgirskis)…“. Biuras įpareigojo Kadrų skyriaus viršininką L. Arbušauską ir skyriaus darbuotoją M. Strasevičienę sustiprinti skyriaus darbą išaiškinant darbuotojų socialinę kilmę. Kitą mėnesį buvo sudarytas sąrašą dėstytojų, kuriuos VKP/b/ aktyvo nuomone reikia atleisti iš instituto. Jame buvo įrašyti V. Zgirskis, A. Bistrickas, T. Balčiūnas, M. Buivydaitė, V. Verbickis, F. Bielinskis ir K. Barila. V. Zgirskis, įvertinęs nuolatos jam daromą politinį-ideologinį spaudimą ir galimas jo pasekmes (atleidimą su atitinkamu įrašu Darbo knygelėje), parašė pareiškimą iš asistento pareigų atleisti. Atleidus, visgi institute buvo paliktas valandiniu dėstytoju. 1950 m. įstojo į neakivaizdinę aspirantūrą Leningrado Ryšių institute. 1955m., sėkmingai apgynus disertacinį darbą „Telegrafiniai iškraipymai toninės telegrafijos kanaluose“, jam suteiktas technikos mokslų kandidato laipsnis (1993 m. nostrifikuotas technikos mokslų daktaru). SSRS Aukštajai atestacinei komisijai patvirtinus disertacijos apgynimą, 1956 m. pavasarį V. Zgirskį KPI iš valandinio dėstytojo pervedė į asistento antraeiles ir rudenį – į pagrindines pareigas. Tuo metu institute buvo mažai mokslinius laipsnius turinčių dėstytojų, todėl buvo įprasta apsigynusiam disertacinį darbą leisti dirbti vyr. dėstytojo, o gan greitai – ir einančio docento pareigose. Šį kartą politiniais- ideologiniais sumetimais darbuotojas buvo akivaizdžiai ignoruojamas. Ryšium su tuo 1957 m. pavasarį V. Zgirskis perėjo dirbti į MA Energetikos-elektrotechnikos instituto Pramoninės elektronikos laboratoriją vyr. mokslinio bendradarbio pareigose, KPI likdamas asistentu antraeilėse pareigose. 1958 m. iš MA buvo pervestas į naujai organizuoto sovietmečiu uždaro tipo mokslinio tiriamojo instituto laboratorijos viršininko pareigas. Čia dirbo iki 1964 m. Tačiau KPI partinė organizacija, antraeilėse jau vyr. dėstytojo pareigose Politechnikos institute dirbusio, V. Zgirskio nepaliko ramybėje. KPI partorgo A. Jūrelės 1959 m. ataskaitiniame pranešime rašoma: „…Zgirskiui (Elektrotechnikos fakultetas), Žumbakiui, Braziui, Trečiokui (visi – Mechanikos fakultetas) ir Bistrickui (Statybos fakultetas) politinės valandos yra priverstinė našta ir jos vyko formaliai, arba visai nevyko…“. Visgi 1964 metų vasarą V. Zgirskis buvo paskirtas dirbti KPI Radiotechnikos katedroje vyr. dėstytoju, o rudenį – einančiu docentu. 1966 m. jis – Teorinės radiotechnikos katedros docentas. 1969 m. išrinktas naujai sudarytos Ryšių katedros vedėju-docentu. Jis daug prisidėjo tiek prie ryšių specialybės institute išvystymo, tiek prie Ryšių katedros organizavimo. Šį paskyrimą lėmė pozityvi fakulteto dekano E. Vaineikio pozicija. 1976 m. šioms pareigoms buvo perrinktas antrai 5-erių metų kadencijai. Jos metu į fakultetą dirbti buvo priimtas SSKP narys, t. m. dr. A. Kajackas. Sovietmečiu mokslų daktarai SSKP nariai Institute buvo skiriami į aukštas administracines pareigas, arba bent katedrų vedėjais. Antruoju atveju tai darydavo arba eilinės atestacijos metu, arba įsteigiant naują katedrą, arba „palaisvinant“ užimtą vietą. Prasidėjus A. Kajackui vietos „paieškoms“, V. Zgirskis, patyręs atitinkamą spaudimą, 1978 m. iš katedros vedėjo pareigų atsistatydino likdamas katedros docentu. Institute V. Zgirskiui sekėsi mokslinis tiriamasis darbas radiotechninių matavimų kryptyje, buvo radiotechninių matavimų prietaisų komplekto vyriausiuoju konstruktoriumi. Paskelbė per 24 mokslinius straipsnius, skaitė pranešimus mokslinėse konferencijose, buvo „Lietuviškos tarybinės enciklopedijos“ konsultantas bei straipsnių autorius, jungtinės Automatikos, Elektrotechnikos ir Radioelektronikos fakultetų Tarybos narys.
Docentas V. Zgirskis buvo reiklus sau ir studentams. Skaitė specialias radijo matavimų disciplinas, televizijos pagrindus, radiotechnines sistemas, ryšių technikos matavimų, daugiakanalinio ryšio teorijos bei daugiakanalinio ryšio sistemų kursus, vadovavo studentų kursiniams ir diplominiams projektams. Jis parašė mokymo knygą „Skaitmeninės ryšio sistemos“ (1990). Dirbdamas Institute stažavosi Kauno telefono-telegrafo stotyje (1978, 1983) ir Kauno radiotechninių matavimų moksliniame tiriamajame institute (1979). 1984 m. SSRS AM ministro apdovanotas žymeniu „Už puikius pasiekimus darbe“. Laisvalaikiu mokėsi svetimųjų kalbų. 1993 m., išdirbęs 46-ius metus, išėjo į pensiją mokant rentą.
Vytautas Zgirskis 1953 m. vedė Aldoną Burdulytę. Ji ilgametė Kauno politechnikumo (dabar – Kauno technikos kolegija) užsienio kalbų dėstytoja. Jų sūnus Rimvydas, 1991 m. baigęs KTU, įgijo daugiakanalio ryšio specialybę. Jis dirbo KTU Telekomunikacijų katedroje, vėliau – įvairiose telekomunikacijų, televizijos, elektronikos konstravimo ir gamybos įmonėse. Dabar Rimvydas yra KTU Elektros ir Elektronikos fakulteto Tarybos narys.
Docentas Vytautas Zgirskis mirė 1994 m. birželio 18 d. Palaidotas Kaune, Seniavos kapinėse.
Parengė Albinas Tamašauskas, 2017-04-28
