Zigmuntas Jonas BERESNEVIČIUS (1942-06-08 Viekšniai, N. Akmenės r.) inžinerius technologas, profesorius, habilituotas mokslų daktaras, KTU Organinės chemijos katedros vedėjas (1991¬–2000), KTU Cheminės technologijos fakulteto dekanas (2001¬–2011).
Zigmuntas Jonas gimė agronomo šeimoje. 1949 m. pradėjo lankyti Šešuolėlių, po to mokėsi Kaimynų pradinėje, Siesikų vidurinėje ir 1960 metais baigė Panevėžio rajono Naujamiesčio vidurinę mokyklą. 1960 metais puikiai išlaikęs stojamuosius egzaminus įstojo į Kauno politechnikos instituto Cheminės technologijos fakultetą dirbtinio pluošto specialybę. Tuo metu pirmakursiai pusantrų metų turėjo dirbti gamyboje, o vakarais arba rytais lankydavo užsiėmimus. Kadangi numatoma būsimoji darbo vieta – Dirbtinio pluošto gamykla – buvo tik statoma, tą privalomą darbo laiką dirbo vilnonių audinių fabrike „Drobė“ šlapios apretūros ceche darbininko, daugiausia audinių velėjo ir plovėjo, pareigose. 1965 m. baigė KPI cheminių pluoštų technologijos specialybės visą kursą, gruodžio 20 d. apgynė dipolominį darbą ir įgijo inžinieriaus technologo kvalifikaciją. 1966–1967 m. dirbo Organinės chemijos katedroje Mokslinio tiriamojo sektoriaus vyresniuoju inžinieriumi, 1967–1970 m. mokėsi aspirantūroje. 1970 m. apgynė mokslo kandidato (dabar – daktaro) disertaciją „Kai kurie N-naftil-, N-piridil-, N-chinolil-β-alaninai ir jų kitimai pirimidino dariniais“ (fiziniai mokslai, chemija). 1970 –1982 m. dirbo vyresniuoju moksliniu bendradarbiu. 1979 m. jam suteiktas mokslinis vyresniojo mokslinio bendradarbio vardas (organinės chemijos specialybė). 1973 metais TSRS Aukštojo mokslo ministerijos buvo komandiruotas pedagoginiam darbui į Alžyro Nacionalinį naftos, dujų ir chemijos institutą (INH) Bumerdese, kur tris metus dirbo organinės chemijos dėstytoju. 1982–1989 m. dirbo KPI Organinės chemijos katedros docento pareigose. Pedagoginis docento vardas suteiktas 1982 m. 1989 m. KPI mokslinėje taryboje apgynė mokslo daktaro (dabar – habilituoto daktaro, fiziniai mokslai, chemija) disertacią „N-Aril-, N-heteroaril-β-alaninai, -asparagino rūgštys ir heterocikliniai jų pagrindu junginiai“. 1990 m. jam suteiktas pedagoginis profesoriaus vardas. Profesoriaus pareigose dirbo nuo 1990 m. 1991 metais išrinktas KPI/KTU Organinės chemijos katedros vedėju (1991¬–2000), 2001 metais išrinktas KTU Cheminės technologijos fakulteto dekanu (2001 – 2011).
Prof. Z. Beresnevičius skaitė įvairios apimties organinės chemijos disciplinos paskaitas, vedė praktinius ir laboratorinius darbus, paruošė heterociklnių junginių, pramoninės organinės chemijos disciplinų paskaitų konspektus, vadovavo bakalaurų ir magistrantų baigiamiesiems darbams.
Mokslinio darbo sritys – organinė chemija, aminorūgšys, jų kitimo į heterociklinius junginius produktai. Su bendradarbiais susintetino didelį kiekį biologiniu aktyvumu pasižyminčių aminorūgščių darinių – augalų, gyvūnų izoliuotų ląstelių augimo ir vystymosi stimuliatorių. Sukūrė efektingą beinjekcinį antianeminį preparatą paršeliams. Eilę metų dirbo kuriant nedažančius polimerų termoksidacinės destrukcijos stabilizatorius. Su bendradarbiais susintetino naujus plataus profilio stabilizatorius polioksimetilenui, jo kopolimerams, poliamidams, melanininėms dangoms, celiuliozės acetatams, polistirenui, polietilenui. Vadovavo ir buvo ūkiskaitinių darbų, projektų vykdytoju.
Prof. Z. Beresnevičius yra virš 250 mokslinių publikacijų, tame tarpe virš 40 straipsnių išspausdintų ISI Web of Science sąrašo žurnaluose, 41 autorinio pažymėjimo, vieno Rusijos ir trijų Lietuvos patentų bendraautoris. Vadovavo 7 daktaro disertacijoms, buvo 30 habilitacinių ir daktaro disertacijų gynimo komitetų nariu, oponavo 9 habilitacinius ir 10 daktaro darbus.
Stažavosi Lietuvos energetinių problemų institute, Vilniaus universitete, Maskvos Mendelejevo institute, buvo trumpalaikėse stažuotėse Ruano (Prancūzija), Tulūzos (Prancūzija), Montpelje (Prancūzija) universitetuose. 2006 m. mėnesį dirbo kviestiniu profesoriumi Maine universitete (Prancūzija).
Prof. Z. Beresnevičius buvo Valstybinės mokslo ir studijų komisijos, Mokslo tarybos fizinių mokslų komisijos nariu, KTU Cheminės technologijos fakulteto programų komiteto nariu ir pirmininku, KTU Senato komisijų pirmininku, doktorantūros komitetų nariu, o taip pat buvo mokslinių žurnalų „Chemija“, „Cheminė technologija“, „Material Science and applied chemistry“ (Ryga) redkolegijų, „Chemijos enciklopedijos“ (2015) redakcinės tarybos nariu. Yra vadovėlio „ Organinė chemija. Uždavinynas“ (2006, 380 p., su bendraautoriumi P. R. Kadziausku), knygos „KTU Cheminės technologijos fakultetas, katedros ir absolventai. Darbo ir biografijų žinynas“ (2009, 416 p., su E.Griniene, D.Kitriene ir kt.) ir dar 7 mokomųjų knygų bendraautoris.
Prof. Zigmuntas Jonas Beresnevičius į pensiją išėjo 2014 m. rugsėjo 2 d.
Parengė Zigmuntas Jonas Beresnevičius
