(1940-10-30 – 2025-05-21)
Gimė 1940 m. spalio 30 d. Nariūnų kaime, Zarasų rajone. 1948-1951 m. mokėsi Romaniškių pradinėje mokykloje. 1958 m. baigė Salako vidurinę mokyklą. 1963 m. Kauno politechnikos institute (dabar Kauno technologijos universitetas), įgijo inžinieriaus mechaniko kvalifikaciją. 1968 m. apgynė daktaro (Kauno politechnikos institute), o 1989 m. S. Koroliovo aviacijos institute Samaroje – habilituoto daktaro disertacijas.
1971 m. suteiktas docento, o 1991 m. profesoriaus vardas. 1992-2006 m. Kauno technologijos universiteto Deformuojamų kūnų mechanikos katedros vedėjas, nuo 1992 m. iki 1996 m. pirmojo Kauno technologijos universiteto Senato pirmininkas ir pirmosios Lietuvos studijų ir mokslo institucijų senatų (tarybų) pirmininkų konferencijos prezidentas. 1994-2000 m. Lietuvos mokslų tarybos narys, 1996-2006 m. Lietuvos mokslų akademijos narys ekspertas. 2000-2013 m. Stiprumo ir irimo mechanikos centro direktorius. Ilgametis Mechanikos inžinerijos doktorantūros komiteto pirmininkas. Dirbo Vilniaus Gedimino technikos universiteto Antano Gustaičio Aviacijos instituto ir Klaipėdos universiteto profesoriaus pareigose. Prieškario „Plieno vyrijos“ draugijos atkūrėjas ir jos vyras globėjas. Yra išleidęs mokslines monografijas: „Konstrukcinių elementų irimas“ (1989 m.), „Saugai svarbių konstrukcijų mechanika“ (2001 m.), „Energomechanika“ (2003 m.), „Stiprumo ir irimo kriterijai“ (2006 m.), „Strength and fracture criteria“ Anglijoje (2011 m.). Parašęs per 250 mokslinių straipsnių įvairių pasaulio šalių moksliniuose žurnaluose iš stiprumo ir irimo mechanikos teorijos ir jos taikymo aviacinėse, energetinėse ir statybinėse konstrukcijose. Išleidęs vadovėlius: „Deformuojamų kūnų mechanika“ (1995 m. I dalis, 1996 m. II dalis), „Orlaivių techninė diagnostika ir patikimumas“ (1998 m.), „Medžiagų mechanika“ (2004 m.), „Orlaivių konstrukcijų mechanika„ (2007 m.), „Tamprumo ir plastiškumo teorija“ (2008 m.), „Irimo mechanika“ (2008 m.). Irimo mechanikos mokslo pradininkas Lietuvoje.
Vadovavo tarptautiniams projektams kuriant orlaivius su vandenilio kuro varikliais ir atominių elektrinių saugos ir patikimumo sistemas. Darbai Europoje padėjo spręsti pavojingų objektų saugą, o Lietuvos pramonėje gaminti konstrukcijas iš naujausių medžiagų. Sukurti konstrukcijų stiprumo įvertinimo kriterijai rado platų pripažinimą pasaulio mokslininkų gretose. Jam vadovaujant apginta per 12 daktaro disertacijų. Skaitė paskaitas iš medžiagų mechanikos, tamprumo ir plastiškumo teorijos, irimo mechanikos, patikimumo teorijos bakalaurų, magistrantų ir doktorantų studijose.
Profesorius, atkūrus Lietuvos nepriklausomybę ir reorganizavus Kauno politechnikos institutą į Kauno technologijos universitetą, nuo 1990-ųjų aktyviai įsijungė į darbą organizuojant naują Lietuvos universitetų studijų ir mokslo sistemą. Ši demokratinė užuomazga rado atgarsį visuose Lietuvos universitetuose ir mokslo institutuose, o taip pat buvo pagrindu formuojant mokslo politiką. Kreipė didelį dėmesį studijų ir mokslo integracijai. Rūpinosi mokslo pasiekimų diegimu pramonėje ir dėjo pastangas tiek fundamentinių, tiek taikomųjų mokslų plėtotei Lietuvoje.
Antano Žiliuko asmeninė kūryba perpinta klasikinės mechanikos, erdvėlaivių, aviacijos, jūros mokslo ir žmogaus gamtos pažinimu. Siekdamas gilesnės išraiškos, kartais gyvenimo įvykius keitė poetinių žodžių skambesiu. Parašė literatūrinius leidinius: „Pokario ąžuolų paunksmėje“ (2000 m. I dalis, 2004 m. II dalis), „Saulė virš miško“ ( 2011 m.), „Žalia spalva“ (2014 m.), „Laikas būti žmogumi“ (2015 m.); jubiliejinius leidinius: „Pirmasis Kauno technologijos universiteto Senatas“ (1996 m.), „Deformuojamų kūnų mechanikos katedra 1920-1995 m.“ ( 1995 m.), „Netoli stiprumo ribos“ (2016 m.). Šiuose kūriniuose perteikė mokslo ir gamtos ryšį bei žmogaus vertybes šiuolaikiniame pasaulyje.
Parengė prof. A. Kondratas.
Už ilgametę produktyvią mokslinę, studijų veiklą, nuopelnus visuomenei ir Universitetui Antanui Žiliukui buvo suteiktas profesoriaus emerito vardas. Profesorius buvo apdovanotas Kauno miesto burmistro Jono Vileišio pasidabruotu medaliu už indėlį į Lietuvos švietimo ir mokslo plėtrą bei Kauno miesto garsinimą. Už aktyvią kūrybinę ir leidybinę veiklą, Zarasų krašto kultūrinio įvaizdžio stiprinimą poezijoje, 2023-ųjų metų poeto Felikso Jakubausko vardo premija skirta profesoriui, mokslininkui, poetui Antanui Žiliukui.
