Ar vabzdžiai gali priimti kolektyvinius sprendimus, komunikuoti „šokiais“ ir sukurti visuomenę, veikiančią efektyviau nei kai kurios žmonių sistemos? Į šiuos klausimus gegužės 28 dieną atsakymų ieškojo universiteto bendruomenė viešoje paskaitoje „Bičių civilizacija: komunikacija, hierarchija ir išgyvenimo strategijos“.
Paskaitą vedė Mechanikos inžinerijos ir dizaino fakulteto dėstytojas bei tyrėjas dr. Ginas Čižauskas, daugiau nei dešimt metų užsiimantis bitininkyste. Fakulteto Ąžuolo kiemelyje jis šiuo metu prižiūri tris bičių šeimas, kurios tapo ne tik praktiniu projektu, bet ir gyvu priminimu apie sudėtingą bei stebinantį gamtos pasaulį.
Nors tema iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti susijusi tik su biologija, renginio metu atsiskleidė kur kas platesnis bičių pasaulis – nuo kolektyvinio intelekto iki paralelių su dirbtiniu intelektu, logistika ir net žmonių visuomenėmis.
„Bitės dažnai suvokiamos tik kaip medaus gamintojos, tačiau iš tiesų jų kolonija primena sudėtingą civilizaciją“, – paskaitos metu pasakojo G. Čižauskas.
Klausytojai sužinojo, kad viename avilyje gali gyventi nuo kelių dešimčių iki net 80 tūkstančių bičių, kurios funkcionuoja tarsi vienas organizmas. Kiekviena turi savo vaidmenį – vienos maitina lervas, kitos stato korius, saugo avilį ar renka nektarą. Tačiau bene daugiausia susižavėjimo sulaukė pasakojimas apie bičių komunikaciją.
Pasirodo, bitės gali perduoti itin tikslią informaciją apie maisto vietą specialiais judesiais – vadinamuoju bičių šokiu. Šokio kryptis parodo, kur ieškoti nektaro Saulės atžvilgiu, o judesių intensyvumas išduoda, kiek vertingas rastas maisto šaltinis. Pasak lektoriaus, būtent tokie kolektyviniai bičių sprendimų modeliai šiandien analizuojami robotikos, logistikos ir dirbtinio intelekto tyrimuose.
Ne mažiau įspūdinga auditorijai pasirodė bičių gebėjimas palaikyti avilio temperatūrą, organizuoti gynybą ir kartu išgyventi žiemą. Paskaitos metu ne kartą akcentuota, kad gamtoje jau egzistuoja sprendimai, kurių žmonės dar tik mokosi.
Be to, renginyje kalbėta ne tik apie gamtos stebuklus, bet ir apie grėsmes. Klimato kaita, pesticidai, biologinės įvairovės nykimas bei intensyvi žemdirbystė tampa rimtais iššūkiais bičių populiacijoms visame pasaulyje. Nuo bičių tiesiogiai priklauso didelė dalis mūsų maisto sistemos, todėl jų išlikimas tampa svarbus ne tik bitininkams, bet ir visai visuomenei.
Po paskaitos dalyviai įsitraukė į diskusiją ir degustavo šių metų medų, lygindami miesto bei miško medaus skonį, aromatą ir spalvą. Ne vienas renginio svečias pripažino, kad po šio vakaro į bites pažvelgs visiškai kitaip.
„Kai stebime bites, matome ne vabzdžius — matome civilizaciją“, – paskaitos pabaigoje sakė G. Čižauskas.
