2026 m. spalio 21 d. grupė KTU Veteranų klubo „EMERITUS“ narių vyko į pažintinę kelionę po Biržų kraštą.
Tai buvęs kunigaikščių Radvilų miestas, kuriame XVI a. pab. buvo pastatyta galingiausia to meto bastioninė tvirtovė, gynusi LDK šiaurinį pasienį. Šiame mieste XIX a. vid. savo pėdsaką paliko ir grafai Tiškevičiai.
Pirmas kelionės tikslas buvo Biržų pilis, Biržų krašto muziejus „Sėla“. Muziejaus darbuotojos supažindino su pilies istorija. 1589 m. Kristupas Radvila Biržuose pastatė bastioninę tvirtovę. Tais pačiais metais Biržams suteikiamos Magdeburgo teisės, užtikrinančios miestiečiams dideles privilegijas. 1625 m. švedai sudegino miestą, nuniokojo pilį. Radvilos pastatė dar modernesnę tvirtovę. Tačiau Šiaurės karo metu, 1704 m., pilis vėl buvo švedų užimta ir suniokota. Biržų pilies rūmai atstatyti 1978-1988 m., juose įsikūrė Biržų viešoji biblioteka ir Biržų krašto muziejus „Sėla“.Muziejaus salėse pamatėme eksponatus, pasakojančius apie krašto istoriją ir kultūrą.
Sekantys mūsų aplankyti objektai su gidu Daliumi Mikelioniu, tai miesto centras, Evangelikų Reformatų bažnyčia, Šv. Jono Krykštytojo Biržų parapijos bažnyčia. Nuo XIX a. antros pusės miestas augo. Tarpukario metais Biržai tapo svarbiu šiaurės Lietuvos miestu. 1921 m. iki Biržų pratęstas siaurasis geležinkelis Šiauliai-Pasvalys. 1930 m. Astrave įkurtas „Siūlo“ fabrikas, kuris perdirbo apylinkių linų produkciją. Buvo 2 malūnai, 3 lentpjūvės, alaus darykla, pieninė, daugiau, kaip 20 amatininkų dirbtuvių, elektrinė. 1932 m. veikė 228 parduotuvės, 5 viešbučiai, 2 kino teatrai. Per Antrąjį pasaulinį karą buvo sugriauta 70% pastatų ir visas miesto centras. Pokario metais Biržai buvo atstatyti, bet senamiestis neišsaugotas, nugriauti tautiniai paminklai. Svarbiausiomis įmonėmis liko rekonstruotas fabrikas „Siūlas“ ir alaus darykla, pastatyta ir kitų įmonių. Pabuvojome Evangelikų Reformatų ir Šv. Jono Krykštytojo Biržų parapijos bažnyčiose.
Pilni įspūdžių ir geros nuotaikos važiavome į restoraną „Alaus kelias“. Po sočių pietų mus pasitiko Biržų regioninio parko Lankytojų centro administratorė Raimonda Vengrytė.
Raimondos Vengrytės dėka turiningai ir maloniai praleidome laiką, vaikčiodami po Biržų regioninį parką. Pirmiausia aplankėme karstines įgriuvas. Draustinio garsenybė – gamtos paminklas „Karvės ola“. Tai karstinė smegduobė su ola. Pabuvojome prie Geologų duobės ir smegduobės „Barsukų ola“. Kirkilų kraštovaizdžio draustinyje įgriuvos pasklidusios visur: ariamuose laukuose, pievose, miškuose ir net prie sodybų pastatų. Aplankėme prie Kirkilų karstinių ežerėlių pastatytą apžvalgos bokštą, kurio forma primena kanoją arba grimstančią valtį.
Paskutinis mūsų aplankytas objektas – Astravo dvaro sodyba. 1804 m. miestas įkeistas Tiškevičiams, nuo 1844 m. – Tiškevičių majoratas. 1862 m. Astrave, seniausio Lietuvos dirbtinio ežero pakrantėje grafai Tiškevičiai pastatė romantinio klasicizmo epochos rūmus su itališko renesanso bruožais, orientuotus į itališkų vilų architektūrą. Išlikęs ir kitas sodybos statinys, mūrytas iš raudonų plytų ir skaldytų akmenų – arklidė-ratinė su maniežu. Pasigrožėjome per seniausią Lietuvos dirbtinį Širvėnos ežerą nutiestu 525 m. ilgio pėsčiujų tiltu, per kurį perėjome pėsčiomis.
Prie tilto mūsų laukė autobusas. Atsisveikinę su gide, geros nuotaikos išvykome namo į Kauną.
